Lietus, nepaisant to fakto, jog beveik nesupratau, ką tu ten parašei, pasakysiu, jog gerai pagalvojus, tai aš net nenoriu būti laiminga. Kokia yra laimės prasmė? Ir kas iš vis ta laimė? Vis vien, kad ir turėdami viską, mes dažnai to neįvertiname ir vis vien jaučiamės prislėgti.
P.S. Gal kas žinote kaip nustoti drąskyti pirštus? Nes va vėl kraujuose skęstu... nei nagų nusilakuosi, nei manikiūro pasidarysi. Ištinę tie pirštai tokie... skauda.
Pati ir atsakei i savo visas nuotaikas ir nenuotaikas, prasiverzimus..Nera, ka ir komentuoti, kai zmogus pats uzsidaro duris. Tik pagal savo vidu- nespresk apie visus kitus!
QUOTE(busVakare @ 2007 04 26, 22:28)
Pati ir atsakei i savo visas nuotaikas ir nenuotaikas, prasiverzimus..Nera, ka ir komentuoti, kai zmogus pats uzsidaro duris. Tik pagal savo vidu- nespresk apie visus kitus!
Ką aš vėl dabar blogo pasakiau?
Bala nematė. Vis vien neįdomu. Man dabar kur kas aktualesnė problema yra pirštų drąskymas.
QUOTE(Lietus @ 2007 04 26, 22:33)
Parašei tai gerai. Tik, žinai, daug kas ne mano suvokimui. Ne mano vaikiškai logikai suprasti...
jei jau atsakant i tema apie ta kita mano "Aš" tai galiu pasakyti, kad per ta bendravima ir buvima cia, o esu nuo pat pirmos temos savo mastyma pakeiciau 360laipsniu..jis keiciasi ir toliau..
..niekada nebuvau perskaicius tiek daug idomiu knygu..(niekada nemegau skaityti knygu)
..pradejau pasitiketi savimi ir tobulinu tai toliau..
.. atrandu pasamones galias, ir dabar pradedu suprasti kad tai tikrai veikia reikia tik labai stipriai ir garsiai to panoreti ( 5dalyje rasiau kaip pasakiau sau: noriu siandien iseiti i zmones ir mieste papietauti, ir prasau pasamones tai ivykdyti ir ka isejau gi i pasimatyma su gerbeju )
ir dar daug kitu dalyku atradau, uz tai esu visoms cia besilankancioms labai dekinga
visoms po baliona 
ir nemanau, kad cia lankosi nelaimingos ir iesko paguodos, jei ir ateina tokiu tai jos greit pakeicia ta nelaiminga busena i laiminga, nes kitaip ir buti cia negali
ir zinau, kad jei man kazkas blogai, cia visada rasi kas tave supras ir paguos bet kokiu atveju
aciu uz demesi
..niekada nebuvau perskaicius tiek daug idomiu knygu..(niekada nemegau skaityti knygu)
..pradejau pasitiketi savimi ir tobulinu tai toliau..
.. atrandu pasamones galias, ir dabar pradedu suprasti kad tai tikrai veikia reikia tik labai stipriai ir garsiai to panoreti ( 5dalyje rasiau kaip pasakiau sau: noriu siandien iseiti i zmones ir mieste papietauti, ir prasau pasamones tai ivykdyti ir ka isejau gi i pasimatyma su gerbeju
)ir dar daug kitu dalyku atradau, uz tai esu visoms cia besilankancioms labai dekinga
visoms po baliona ir nemanau, kad cia lankosi nelaimingos ir iesko paguodos, jei ir ateina tokiu tai jos greit pakeicia ta nelaiminga busena i laiminga, nes kitaip ir buti cia negali
ir zinau, kad jei man kazkas blogai, cia visada rasi kas tave supras ir paguos bet kokiu atveju
aciu uz demesi
Sveikos, nebespejau atrasyt i Vaizgantes minti ankstesnje temoj, tai rasau cia
taip, nors sios knygos ir suteikia labai daug, taciau tuo paciu ir suteikia sunkia savijauta, kad vidus sako, na nevisai taip cia viskas sudeliota.
Del paveikimo, jos mane ikvepe. Bet sutinku, kad daug kam jos gali but isvis per sunkios.
Papildyta:
Na cia tai neteisingai pasakei. Sakyciau, kad renkasi TIKINCIOS SAVO SVAJONEMIS.
O del saves keitimo, tai gal teko girdet sena pasakyma - "Jei nori pakeist pasauli, pradek tai daryti nuo saves".
O grauztis neverta, gyveni, suzinai nauju dalyku, vis labiau supranti, ka veiki siam pasauly.
PS del sapnu, anksciau daznai pazistamiem (ir cia forume taip pat) aiskinau, lyg ir padedavau
QUOTE(vaižgantė @ 2007 04 26, 09:36)
Lazarevo knygos yra sunkios...Jos labai veikia energetiškai skaitantįjį...Paskutinioji, dvylikta, išvis kažkokia sunki...Skaitau ir viską suprantu, bet viduje yra kažkoks sunkumas...Ne viskas tose knygose gerai...Galvoju, kad silpnesnį žmogų jos gali ir ne visai teigiamai paveikti...
taip, nors sios knygos ir suteikia labai daug, taciau tuo paciu ir suteikia sunkia savijauta, kad vidus sako, na nevisai taip cia viskas sudeliota.
Del paveikimo, jos mane ikvepe. Bet sutinku, kad daug kam jos gali but isvis per sunkios.
Papildyta:
QUOTE(Dujokaukee @ 2007 04 26, 20:19)
O
Kartais atrodo, jog čia susirenka tik tos, kurios labai nelaimingos savo gyvenimu ir nori jame kažką pakeisti. Visų pirma - save. Tarytum tu pati būtum visa ko priežastis. Iš tiesų tai yra labai depresyvu, kartais, rodos, imsi ir užsigrauši save negyvai. Kartais tiesiog norėčiau neegzistuoti. Vien tam, kad pamatyti tai, kaip iš tiesų yra.
Kartais atrodo, jog čia susirenka tik tos, kurios labai nelaimingos savo gyvenimu ir nori jame kažką pakeisti. Visų pirma - save. Tarytum tu pati būtum visa ko priežastis. Iš tiesų tai yra labai depresyvu, kartais, rodos, imsi ir užsigrauši save negyvai. Kartais tiesiog norėčiau neegzistuoti. Vien tam, kad pamatyti tai, kaip iš tiesų yra.
Na cia tai neteisingai pasakei. Sakyciau, kad renkasi TIKINCIOS SAVO SVAJONEMIS.
O del saves keitimo, tai gal teko girdet sena pasakyma - "Jei nori pakeist pasauli, pradek tai daryti nuo saves".
O grauztis neverta, gyveni, suzinai nauju dalyku, vis labiau supranti, ka veiki siam pasauly.
PS del sapnu, anksciau daznai pazistamiem (ir cia forume taip pat) aiskinau, lyg ir padedavau
QUOTE(Dujokaukee @ 2007 04 26, 19:19)
O mano gyvenimas per pastarąjį pusmetį praktiškai niekuo nepasikeitė 
Gal tik tiek, kad išbridau iš depresijos. 
O daugiau... same old song.
Iš tiesų, rodos, kuo toliau ieškau savo kitojo "aš", tuo labiau netenku savo tapatybės. Kartais tiesiog klausiu savęs: "Kodėl aš negaliu būti tiesiog AŠ? Kodėl aš turiu ieškoti kažko kito?".
Gal tik tiek, kad išbridau iš depresijos. O daugiau... same old song.Iš tiesų, rodos, kuo toliau ieškau savo kitojo "aš", tuo labiau netenku savo tapatybės. Kartais tiesiog klausiu savęs: "Kodėl aš negaliu būti tiesiog AŠ? Kodėl aš turiu ieškoti kažko kito?".
Dujokaukee, negi tu manai, kad per pusmetį išbristi iš depresijos yra labai mažai? Džiaukis, kad neįklimpai į gilesnes ir sudėtingesnes jos formas! Kaip retai mes nemokame džiaugtis paprasta, eiline diena, be fizinio skausmo, be depresijos priepuolio...Tiesiog džiaugtis, kad šiandien galiu matyti saulę danguje, kiek žmonių jos nemato, galiu savomis kojomis nueit, kur noriu, kiek sėdinčių, prikaustytų namuose ir tik žiūrinčių pro langą!
Dujokaukee, kartais į tave pažiūrėjus stebina tavo brandumas, bet kartais...stebina ir tavo niekuo nepagrįstas n u o v a r g i s kažkam. Negi tu manai, kad tu iš tiesų turi kelis "aš", kelis veidus? Gyvenimas ne interneto svetainės forumas, kurioje gali turėti kelis vardus, kelis avaratus ir daugybę besikeičiančių nuomonių, pagal nuotaikas. Gyvenimas yra vienas TU ir prieš save turi būti sąžininga. Gal tu pavargsti nuo nežinojimo, kokia iš tiesų nori būti? Bijau būti savimi. Jei tau nereikia vidinių ieškojimų, kam tuo užsiimi? Nesuprantu, kam domėtis tuo, ko šiuo momentu nereikia? Gyvenime neduodama susidurti su problemomis, kurių mes "nepakelsime", bet ar tau, Dujokaukee, dabar tokių problemų reikia? Yra kur kas apčiuopesni dalykai, baiginėji mokyklą, visas gyvenimas prieš akis, ieškojimų kelias...
Tau nereikia laimės? Neapgaudinėk savęs. Argi ne laimė, kad turi nuostabią mamą, kuria didžiuojiesi? Šiandien mama, namai, draugai-tavo pasaulis, horizonte - nauji atradimai, praradimai, gyvenimo pamokos...Nesakyk, kad nenori laimės, gali supykinti likimą, nereikia savęs prognuozuoti kažkam, ko dar (galbūt) nesi patyrusi...
Šiandien tu gali r i n k t i s: tobulėti, ar sustoti, džiaugtis, ar liūdėti.
Galime rinktis ir kiekviena iš mūsų.
QUOTE(liepsnele @ 2007 04 26, 22:08)
PS del sapnu, anksciau daznai pazistamiem (ir cia forume taip pat) aiskinau, lyg ir padedavau
aga, taip as susipazinau su Liepsnele pries gerus 3 metus
perskaicisu Vijurkos posta, galiu pasakyti, kad tikrai reikia dziaugtis tuo ka turim ir kad gyvenam siandien, o turim daug ka, vaistom, matom, mokam skaityt turim net interneta
ko daugelis neturi, o kiti net nezino kas tas yra 
prisiminiau pora dalyku, uz kuriuos esu labai dekinga Dievui ir savo Angelui Sargui:
1. pries gerus 4 metus buvo avarija, kaip as likau gyva nezinau po siai dienai,po avarijos mano tevams pasake, ji gime po laiminga zvaigzde.. kazkas tikrai mane isgelbejo, nes yra tokiu dalyku kuriu as iki siol negaliu paaiskinti
2. po pirmos kojos operacijos galvojau kad negalesiu normaliai vaikscioti, o tik slubuoti
o man pats jegu zydejimas jau buvau beveik susitaikius su tuo, bet galvoju nu jau ne taip negali but.. ir ka po sios 2 operacijos vakar buvo lygiai savaite gyju daug greiciau nei po pirmosios ir zinau, kad uz poros savaiciu as busiu visiskai sveika ir galesiu toliau normaliai gyvent, ko dabar negaliu: nevairuoju masinos, pastoviai bunu namuose 
QUOTE(Dujokaukee @ 2007 04 26, 21:29)
Ka tu turi omeny - draskymas
Nakti draskai, ar diena kramtai ar kaip?
Mmm... eilinį sykį turiu išsižadėti savo idiotiškų, niekuo nepagrįstų nuomonių ir sutikti su Vijurkos mintimis. Gėda Žiauriai žiauriai žiauriai žiauriai žiauriai gėda Nes man tikrai dažnai gėda dėl savo išsakytų minčių. Galbūt todėl ir nešneku daug realybėje, kad nepasakyti ko nors tokio, dėl ko man tektų po to gailėtis. Nes dažniausiai taip ir būna. O tada visiškai nusidrąskau pirštus. Iš nervų. Ir tada prasideda savigraužos maratonas... ir vis vien nieko gero. Nesvarbu. Čia buvo tiesiog mano sąmonės srautas.
Einu geriau miegoti, kadangi jaučiu, jog nuo nuvoargio man prasidės agresijos bei liūdesio priepuolis.
Dabar tenoriu, jog laimėčiau rašinio konkursą "Laiškas mamai". Parašiau baisingai sentimentalų laišką. Nuo saldumo net pirštai limpa. Tikiuos vertinimo komisijai patiks mano rašliavos... nes taip niekad nieko ir nelaimiu I am keeping my fingers crossed.
Labanaktis.
Papildyta:
Tiesiog nervinis toksai dalykas. Paprasčiausiai odą lupu nuo pirštų iki kraujo ir tiek. Na, o drąskau dažniausiai šiaip rankas, krūtinę. Norėčiau viso to atsikratyti, nes lieka paskui baisūs randai, žaizdos, kas labai ilgai gyja. Ir šiaip bjaurus įprotis. Panašiai kaip nagų kramtymas.
Gėda Žiauriai žiauriai žiauriai žiauriai žiauriai gėda Nes man tikrai dažnai gėda dėl savo išsakytų minčių. Galbūt todėl ir nešneku daug realybėje, kad nepasakyti ko nors tokio, dėl ko man tektų po to gailėtis. Nes dažniausiai taip ir būna. O tada visiškai nusidrąskau pirštus. Iš nervų. Ir tada prasideda savigraužos maratonas... ir vis vien nieko gero. Nesvarbu. Čia buvo tiesiog mano sąmonės srautas.Einu geriau miegoti, kadangi jaučiu, jog nuo nuvoargio man prasidės agresijos bei liūdesio priepuolis.
Dabar tenoriu, jog laimėčiau rašinio konkursą "Laiškas mamai". Parašiau baisingai sentimentalų laišką. Nuo saldumo net pirštai limpa. Tikiuos vertinimo komisijai patiks mano rašliavos... nes taip niekad nieko ir nelaimiu
I am keeping my fingers crossed.Labanaktis.
Papildyta:
QUOTE(liepsnele @ 2007 04 26, 23:22)
Tiesiog nervinis toksai dalykas. Paprasčiausiai odą lupu nuo pirštų iki kraujo ir tiek. Na, o drąskau dažniausiai šiaip rankas, krūtinę. Norėčiau viso to atsikratyti, nes lieka paskui baisūs randai, žaizdos, kas labai ilgai gyja. Ir šiaip bjaurus įprotis. Panašiai kaip nagų kramtymas.
Mergytes, sorry, as biski ne i tema Tai ryt valgom ryzius ar ne? Parasykit kas valgot man i AZ
Papildyta:
Cia dar truputi prei tu dalyku, kuriuos atradau: vis labiau jauciuosi nedaloma visatos dalimi. Kazkoks toks vidinis jausmas pareina! Siandien dar isgirdau viena dalyka: negalvokim apie savo noru issipildyma kaip apie sudetinga dalyka. Visatai labai lengva ispildyti bet koki musu nora, tik musu poziuris padaro ji sudetingu
Mergaites, labai fainai gyvenu!!! Kaip fainai siandien su MB pasibuvom. Nors ir ramiai, nors ir namie, bet taip jaukiai. Daznai paziurim vienas i kita ir pasakom: aciu, kad esi. Dar viena diena, uz kuria esu be galo dekinga!!!!!
Tai ryt valgom ryzius ar ne? Parasykit kas valgot man i AZ Papildyta:
Cia dar truputi prei tu dalyku, kuriuos atradau: vis labiau jauciuosi nedaloma visatos dalimi. Kazkoks toks vidinis jausmas pareina! Siandien dar isgirdau viena dalyka: negalvokim apie savo noru issipildyma kaip apie sudetinga dalyka. Visatai labai lengva ispildyti bet koki musu nora, tik musu poziuris padaro ji sudetingu
Mergaites, labai fainai gyvenu!!! Kaip fainai siandien su MB pasibuvom. Nors ir ramiai, nors ir namie, bet taip jaukiai. Daznai paziurim vienas i kita ir pasakom: aciu, kad esi. Dar viena diena, uz kuria esu be galo dekinga!!!!!
