QUOTE(Naoko @ 2007 04 30, 10:43)
Anandita, labas

dabar yra madoj toks dalykas, kai zmogus, kuris turi tai, ko tu neturi, bet nori tureti, tau pareiskia, kad nors ir turesi - nebusi laiminga, nes vel kazko truks:)bet as manau, kad turint pakankamai pinigu ir pakankamai meiles, kelias i laime tikrai artimesnis:)sako ne piniguose laime... bet taip sako, tos, kurioms nepritruksta ant duonos ar komunaliniu, bet pritruksta ant naujo rankinuko ar naujo namo ar pan. kaip gali jaustis laiminga, jei negali saskaitu apsmoketi?sunkiai. o jei negali geresnes masinos nusipirkti? cia laiminga jaustis gali, pakeitus poziuri i nauja masina. poziurio i saskaitas nepakeisi.
as tave labai suprantu, man lygiai tu pacius dalyku reikia.
sveikute

na aš tikrai su tavimi sutinku
QUOTE(Naoko @ 2007 04 30, 11:40)
o ar laime nera emocine busena?
tarkim as zinau, kada buvau laiminga. ir tuo metu suvokiau, kad laiminga esu. o trukumas pinigu, buto, meiles - tai ne krize, tai duotos aplinkybes, kuriose reikia veikti. mano visom draugem butus nupirko tevai arba vyrai, nors jos sako, kad pacios visko gyvenime pasieke...ir nelaimingos, nes nagas nuluzo arba vyras masinos neperka
va ir aš kiek žinau, aplink mane žmonės, kurie sako, kad viską pasiekė savo rankomis ir savo prakaitu, bet kiek žinau, turtai pas juos jau buvo vos jiems gimus, atidarytos sąskaitos, ir nereikėjo sukti galvą kur gyvent susituokus, nes dovana butas jau buvo garantuotas, kaip ir mašina ir tt, bet tai valio

tik kad tada galbūt vadinamas prakaitas buvo tik tada, kai pergyvenimo, kad nupirktų tokį būtą ar tokią mašiną kokių jie norėjo
Šią minutę man reikia pinigų tiek, kad galėčiau išlįsti iš skolų, sumokėti už butą, paskolą ir nupirkti vaikui tai ko ji nori

atrodo nedaug, bet iš tiesų tai labai labai labai daug
Papildyta:
QUOTE(vaižgantė @ 2007 04 30, 11:48)
Puikiai suprantu, apie kokį vienišumą tu kalbi... Mes visi ateinam į šį pasaulį nuogi ir vieniši...Gyvendami šeimoje,būdami tarp draugų mes susikuriam iliuziją, kad nesam vieni. Ir įkišam tą vienišumo jausmą giliai giliai...Jis tik retkarčiais išlenda, kai pamatom, jog mes patys vieni turim priimti sprendimą, patys vieni turim išlipti iš sunkios situacijos...
Ir
Vijurkos klausimas "ką tu padarei, kad nesijaustum vieniša" man atrodo tiesiog ciniškas...
Ir apskritai sakymus "noriu būti laiminga" aš laikau vaikiškais svaičiojimais...Mes neatėjom ČIA tam, kad būtume laimingi...Mums duodamos tik laimės akimirkos...O prisirišti prie noro būti laiminga yra tiesiog pavojinga...Bet koks prisirišimas mums kenkia...
tai mano noras yra jaustis laiminga bent kartais, todėl jo negalima laikyti vaikišku

galbūt tu turi kitas vertybes ar kitus norus, juk kiekviena turim savo pasaulį, jį kitaip išgyvename ir nuvertinti kito žmogaus norus yra tiesiog gebėjimas galvoti tik apie save

Smagu, nes kas daugiau savimi pasirūpins jei ne pati

tik aš nedrįsčiau sakyti kad tu vaikiška, vien todėl kad tavo kiti norai ir kitas supratimas...