6d. mano kitas "AS"

Turiu klausimuką oi labas visoms
Jei aš noriu, kad mano finansai pasitaisytų, vyrą šalia gerą turėti irgi noriu ir dar noriu darbą pakeisti į geresnį, kaip visa tai suderinti?? Ir dar jaustis laiminga noriu...

Kiek daug gražių norų...Ar tu įsitikinus, jog jeigu šie tavo norai virstų tikrove, tu tikrai jaustumeisi laiminga? Jeigu mes ko nors neturim, tai visuomet atrodo, kad jeigu noras išsipildytų, mes taptume laimingos...Bet op ir išsipildo...Tada užsimanom dar kažko ir vėl galvojam tą patį...
Galiausiai, kada žmogus jaučiasi patenkintas? Tai šalta, tai karšta, tai lyja, tai vėjas...Tai sloga, tai vaikas susirgo, tai vyras girtas apšaukė, tai kaimynė negeru žvilgsniu pažiūrėjo...
Galim vaidinti visuomet pozityviai nusiteikusias, bet tai dažniausiai tik paviršius...O kas yra viduje?
Štai aš dabar turiu sunkumų, bet visiems aiškinu, kad viskas yra gerai, kad viskas į gera, kad viskas tvarkosi...Ir nei iš šio nei iš to pradėjau dusti...Iškart supratau, kad vaikštau užsidėjus kaukę...Man viduje nėra gerai. Man sunku. Man reikia tai išgyventi ir aš išgyvensiu.

Vaižgante, šita tavo mintis man patiko. man kartais taip būna, kai ištikrųjų viduje viena, o išorėje kartoji ką kita. tai va aš šiandien kažkaip paatvirausiu ir pasakysiu, kad jaučiuosi žiauriai vieniša iš tikrųjų..

nagi, sveikos, kam ilgasis savaitgalis, ir kam darbo diena

kreipiuosi į jus patarimo.

kaip jau kažkada minėjau, pozityvaus mąstymo knygų nesu skaičius - anksčiau apie tokias nežinojau, dabar nelabai yra galimybių. būtent beskaitydama jūsų temas susipažinau su šiuo dalyku. chi, net keista, kai ką ir pati (*intuityviai?*) darydavau jau seniai. ypač vizualizacijas
dabar esu tokioj situacijoj ... šią savaitę turi svarbių dalykų atsitikt. neišvengiamai. jie gali būt man palankūs ir nepalankūs.
jei konkrečiau - yra trys dalykai:
* reikia, būtų super (beveik visas situaciojos komplikuotumas dingtų), jei iš vienos vietos gaučiau teigiamą atsakymą;
* to atsakymo reikia kuo greičiau, kitaip šaukštai po pietų;
* turiu labai susikaupt, susitelkt ir nesiblaškydama nuosekliai atlikt kuo daugiau darbų, taip irgi pagerindama padėtį.

pirmieji du - jau nuo manęs nepriklauso. padariau viską ko reikėjo, beliko laukti. trečiasis - pačios darbas, sugebėjimas save kontroliuot.

esmė - neprašau pagalbos kaip *išsiburt* išsipildymą jis nuo manęs nebelabai gi ir priklauso. bet labai nemėgstu bejėgiško laukimo būsenos. taigi, ką galėčiau nuveikti? kaip sau *sėkmės palinkėti*? sėdėt ir įsivaizduot kaip gaunu teigiamą atsakymą? suformulavau tuos *norus* labai tksliai ir pasakiau juos sau.

sutinku, gal truputį juokinga tai, ko iš jūsų prašau.

kaip jau Vijurka minėjo, patyriau labai didelį džiaugsmą dėl artimo žmogaus sveikatos tyrimų. visą laiką kol jų laukiau, iš visos širdies stengiausi galvoti tik kaip labai mes džiaugsimės, sulaukę gerų naujienų. taip ir įvyko
gal tai sutapimas? bet bet kuriuo atveju -- pats geriausias, koks begalėjo būti.
tai suteikia vilčių.

taigi, jei žinot, jei nesunku ... patarkit
nes kol kas tai tik pašto dėžutę *refresh'inu* ... (o tai labai blaško, žinant, kad dabar turiu dirbt ypač susitelkus (trečias punktelis )

vaižgante, pozityvumas yra mūsų siekiamybė ir turbūt labai man neprieštarausi, jei šioje vietoje pasakysiu, jaučiamės taip, kokios šiandien yra mūsų mintys. Sunkumus aišku teks išgyventi, kartais pakanka tai išlaukti, bet nuo minčių pakraipos (mūsų galvose) iš tiesų daug priklauso. Pati žinai


plato, o ką realiai darai, kad nesijaustum vieniša?
Jei taip jautiesi viduje, tai gal pasistenk keisti, kad jaustumeisi kitaip? Juk vidinis pasaulis, mintys, šiandien kuria tavo išorinį pasaulį. O priežasčių keisti tu turi, nes kiek suprantu, tu nenori jaustis taip, kaip jautiesi šiandien. Taigi, keisk priežastį, tada atsiras ir rezultatas.


Zlatan, galiu tik palinkėt kantrybės laukiant atsakymų į visus klausimus, visą kitą tu jau padarei. Siunčiu tau ir savo stiprų norą, jog tau sektųsi Ir pasitikėk savimi, remkis savimi (šiuo atveju), neturint kitų garantijų (kol kas), turi vieną stiprią viltį, kurią stiprina tik tavo pasitikėjimas, jog viskas bus gerai. Taip ir bus!

Nuo musu poziurio i su mumis susijusias aplinkybes ir i savo viltis priklauso visos dienos nuotaika. Jokie jausmai, emocijos ar poziuriai niekada nera mums primetami, mes patys renkames, ka mums priimti, ka ne. Kai esame pasyvus ir laukiame kazko, patenkame i situacijas is kuriu paskui tenka kapstytis, taciau atsakomybe priklauso irgi tik MUMS. Ta pati galiu pasakyti ir apie dziaugsma. Busime ir jausimes tokie laimingi, kokiais mus padarys paciu pasirinkimai ir kokiais patys nuspresime buti. Viska lemia asmeniniai pasirinkimai. Todel daznai i klausima kitiems-ka man daryti, negausite atsakymo,turite galvoti patys.

aš taip nesakiau, kad virtus šitiems norams tikrove aš jausiuosi laiminga aš sakiau kad noriu jaustis laiminga...bet jei gaučiau geresnį darbą, dėl ko galbūt pagerėtų mano finansinė būklė, tai reiškia, kad sumažėtų tikimybė mums su dukryte atsidurti gatvėje, o tai manau tikrai prisidėtų prie laimės

Anandita, labas dabar yra madoj toks dalykas, kai zmogus, kuris turi tai, ko tu neturi, bet nori tureti, tau pareiskia, kad nors ir turesi - nebusi laiminga, nes vel kazko truks:)bet as manau, kad turint pakankamai pinigu ir pakankamai meiles, kelias i laime tikrai artimesnis:)sako ne piniguose laime... bet taip sako, tos, kurioms nepritruksta ant duonos ar komunaliniu, bet pritruksta ant naujo rankinuko ar naujo namo ar pan. kaip gali jaustis laiminga, jei negali saskaitu apsmoketi?sunkiai. o jei negali geresnes masinos nusipirkti? cia laiminga jaustis gali, pakeitus poziuri i nauja masina. poziurio i saskaitas nepakeisi.
as tave labai suprantu, man lygiai tu pacius dalyku reikia.

Labas rytas, mergytes!!!

Linkiu visoms geros dienos!!!!
Dabar neturiu laiko rasyt. Bet truputi veliau pazadu atsakyt i kai kuriuos postus

pepilota, labas


Anandita, Naoko,
Madoje nėra dalykai "aš laimingas ir tavęs nesuprantu", kiekvienas juk kalba iš savo varpinės, todėl jo matymo kampas ir gali būti kiek kitoks nei jūsų.
Gyvenimo krizės pažįstamos kiekvienam, nėra taip, kad žmogui iš karto "ant galvos" nusileido geras darbas, būstas, mašina..., dar kažkoks gerbūvis. Kaip bebūtų taip, tokių "laimingų" iš tiesų nėra daug, daugiau tų, kuriems tai yra siekiamybė. Bet ar daiktai iš tiesų yra LAIMĖ? Tai emocinė būsena, kuri (be abejo) yra svarbi.
Mūsų vidinė energija mums duota ne tik krizėms įveikti, ji duota ramybei ir protingiems požiūriams gyvenime įtvirtinti. Krizės nuvargina, bet pasvertos ir subalansuotos reakcijos į visą chaosą juk uždega pasitikėjimą savimi, suteikia galimybę įveikti didžiausius sunkumus. Krizė tarsi pakerpa "sparnus", nors žmogus ir ne paukštis, bet dažnai esame pasirengę skrydžiui, todėl reikia žiūrėti į priekį ir pakilus eiti, kitaip neįmanoma.
Kartais mes galvojame, kad kažkas man patars ir aš rasiu išeitį iš situacijos. Iš tiesų,- vienas sprendimo būdas gali visai netikti ir "neveikti" kitam. Aš vis dėlto tikiu, kad pasirinkimo laisvę ir sprendimo būdus kiekvienas turi atrasti SAVO, tikra laisvė, kaip ir saugumo jausmas glūdi mumyse. Šių dalykų neįmanoma gauti iš kitų žmonių, juos turime surasti savyje. Kiekvienas žmogus gali papasakoti daugybę neišgalvotų istorijų apie save, apie draugą, apie kaimyną... Galime daug ko pasimokyti iš kitų patirties, tai gali nušviesti mūsų kelią, įtikinti mūsų pačių pasirinkimo teisingumą. Gal toks patvirtinimas ir yra būtinas, gal kartais to ir reikia

o ar laime nera emocine busena?
tarkim as zinau, kada buvau laiminga. ir tuo metu suvokiau, kad laiminga esu. o trukumas pinigu, buto, meiles - tai ne krize, tai duotos aplinkybes, kuriose reikia veikti. mano visom draugem butus nupirko tevai arba vyrai, nors jos sako, kad pacios visko gyvenime pasieke...ir nelaimingos, nes nagas nuluzo arba vyras masinos neperka

Puikiai suprantu, apie kokį vienišumą tu kalbi... Mes visi ateinam į šį pasaulį nuogi ir vieniši...Gyvendami šeimoje,būdami tarp draugų mes susikuriam iliuziją, kad nesam vieni. Ir įkišam tą vienišumo jausmą giliai giliai...Jis tik retkarčiais išlenda, kai pamatom, jog mes patys vieni turim priimti sprendimą, patys vieni turim išlipti iš sunkios situacijos...
Ir Vijurkos klausimas "ką tu padarei, kad nesijaustum vieniša" man atrodo tiesiog ciniškas...
Šiuo metu ir man yra laikotarpis, kai mane išdavė draugas ir aš jaučiuosi vieniša...Viduje jaučiuosi vieniša...To draugo buvimas šalia sukūrė manyje iliuziją, kad aš nesu vieniša, kad turėsiu į ką atsiremti, jei reikės...Bet jis sunkiu man metu atsuko nugarą...Va tokiais momentais ir pamatai, kas yra iliuzija...

Ir apskritai sakymus "noriu būti laiminga" aš laikau vaikiškais svaičiojimais...Mes neatėjom ČIA tam, kad būtume laimingi...Mums duodamos tik laimės akimirkos...O prisirišti prie noro būti laiminga yra tiesiog pavojinga...Bet koks prisirišimas mums kenkia...