labas rytas.
tikiuos pas visas taip saulytė ridinėjas, kaip čia. Jei ne, tai linkiu. Danguj ir širdy.
Šiaip aš čia daugiausia tyliu, bet tas pasisakymas apie didelį pilvą paskatino pareikšti savo nuomonę.
Tas valgymas daug ir negalėjimas į save žiūrėt - juk tai pavyzdys, kai nori kažko, bet nieko dėl to nedarai, net atvirkščiai. Šiuo konkrečiu atveju, Indijaa, manau, pasijustų žymiai geriau pirmosiomis dienomis, pradėjusi kažką daryti - sportuoti, sveikiau valgyti. Tai yra, kai realių rezultatų dar nėra, bet žinai, kad dėl jų dirbi, nugali savo silpnumus. (Išbandyta mano pačios kūnu ir savijauta

)
Ne tik apie pilvą aš čia. Apskritai. Ha, juokinga, juk tai tokia paprasta teisybė, o ir aš pati tik neseniai suvokiau, kad norint kažko - reikia tam ir dirbti, stengtis. Nes nuo vien norėjimo tik didesnis liudesys ir nusivylimas gyvenimu pačioj jaunystėj ateina -- va, būčiau tokia laiminga.. o neturiu.
Iš pradžių būna sunku, bet juk valios "raumenis" sunkiau nei kūniškus auginti. Bet kai tuos "raumenis" jau turi - tai ir didesnį svorį gali lengvai pakelti. Hi, pereiti į sunkiasvorių svajonių kategoriją
Kai kai vieno tikslo sąmoningai siekiama, jo pasiekimas suteikia didelį džiaugsmą ir dar daugiau jėgų kitam tikslui. Ir po to dar daugiau ir dar daugiau ir dar daugiau.
Ateina pasitikėjimas savim, savo valia, savo jėgom.
Va mano atveju, kai šis jausmas aplanko, aš jaučiuosi geriausiai. Viduj netelpu.
(nors oi, toli dar iki to valios ir užsispyrimo lygio, kurį noriu pasiekt.)
Kiek "pažįstu" jus (skaitau jus. perskaičiau.), temos "senbuvės" - visos (ar beveik) tai žino ir tai tiesiog į akis plieskia iš jų pasisakymų, bet, kol pats neišgyveni, neišmąstai, "neišrandi" tos paprastutės tiesos, tol jos iš kitų ir nepastebi. (bent aš)
Pati tai supratau visai neseniai.
Ir azartas apėmė - kokių dar tobulai paprastų / paprastai tobulų dalykų nežinau?
Tikiuosi su jumis tos paieškos us ktyptingesnės ir sėkmingesnės.
Prisidedu prie visų, linkinčių geros dienos.
ir žinančių, kad ji gus gera