Pinigų stygius varo į neviltį

Prie interneto prieina labai ivairus zmones. Ir tikrai nemanau, kad cia vien vidutiniokes sedi... Cia yra dalyviu, kuriu pajamos (tarkim vienam seimos nariui) yra 300 Lt ir yra tokiu, kuriu pajamos 3000 Lt. Ir tu kuriu pajamos 3000 Lt tikrai nesupras iki galo sios diskusijos (nebent ilga laika gyveno kur kas zemiau uz vidutini lygi). Vieni viska gyvenime turi ir diskutuoja cia tik teoriskai, kad pinigai nesvarbus, o kiti tuo tarpu balansuoja ant pragyvenimo ribos, ir nepatenkina net paciu butiniausiu poreikiu... Suprasti gali tik toks toki... Man juokinga, kaip tos, pavadinkim turtingosios, bando itikinti kitas, kokie pinigai nesvarbus ir kaip joms nieko nereikia... Be abejo, kai viska turi, nesupranti kaip kitas gali nieko netureti, ir kaip sunku nuo visisko nulio, jei nera absoliuciai gyvenime kas padetu, pakilti nors i vidutini lygi... O apkaltinti tingejimu ar pasyvumu - labai lengva... Dar egzistuoja ir sekmes faktorius. Yra zmoniu, kurie labai daug dirba, bet jiems taip nesiseka (ligos, vagystes, isiskolinimai), kad visada tenka gyventi skurde. Ir as pilnai suprantu, kad tuos zmones pinigu stygius tikrai varo i nevilti...

O i krastutinumus pulti nereikia - niekas neraso, kad pinigai nesvarbus ir kad ju nereikia.. Kaip be ju siuolaikiniam pasaulyje?

Problema, mano akimis, kita: kai po kalbomis apie pinigu stygiu sustumiamos visos problemos; kai nepasitekinimas savimi, vyru ar pan. yra slepiamas po skundais del pinigu stygiaus; kai pinigai tampa ne priemone, o tikslu; kai neveiklumas ir tinginyste maskuojami po pasakymais "gimiau po nesekminga zvaigzde", "gimiau ne toj vietoj ne tuo laiku", "mano vyras yra nevykelis, todel ir mane tempia i dugna", "jei ne vaikai as pasikeciau daugiau"..

Perpseju, kalbu ne tik apie sio forumo ar sios konkrecios temos dalyves - apstu pavyzdziu aplinkui.. Vat kiek zmoniu vakarus praledizia prie TV keikdami turtuoliu kaimynus, nors, tiesa, tie is darbo grizta 22 val., bet ar tai svarbu?

Mano anyta, kurios neapkaltinsi pinigu stygiu, eidama pro nuosavus namus nemoka jais dziaugtis. Jos komentaras toks: "Matai kiek prisivoge, akd galejo toki nama pasistatyti".. Nors savu laiku ir pati galejo, bet norejo atostogauti, gyventi su patogumais, be dideliu rupesciu ir pan.

ir pavzydyz is mano gyvenimo: kai su pirmuoju isejau i dekreta, gaunami pinigeliai buvo nurezti daugiau nei puse. Vyrui tuo metu irgi buvo ne pyragai, verslas tik isibegeja, pinigu i biudzeta is jo 0. Na tikrai neverkiau ir nedejavau, apribojau poreikius iki minimumo (na sedint namie su vaiku tai kiek lengviau), bet zinojau, kad tai bus neilgai - viskas bus gerai, nes kitaip buti negali.

Panasu, kad svarbiausia tuo, kad viskas bus gerai pirmiausia itikinti save paskui patiki aplinkinis pasaulis o veliau viskas kaip pagal uzsakyma stoja i savo vietas

Taip tai tiesa, cia sitie zodziai labai tiktu temoje "kaip pritraukti pinigus" Aisku, protingas patarimas yra nepulti i nevilti, mastyti pozityviai, veikti sistemingai, ir sekme tikrai garantuota. Gal tiesiog ne visi yra tokie stiprus, kad blogose salygose, blogose situacijose, neapsirupine pagrindiniais dalykais, nepatenkine pagrindiniu poreikiu, islaikytu ta ramybe ir optimistini tikejima savimi ir geresne ateitimi (tas tikejimas, aisku, turi buti kartu su veiksmu, o ne tik sedejimas ir laukimas)...

Я согласна с roof, в том плане, что есть люди есть люди которые - никогда не смогут заработать хороших денег, если человеку не дано этого , этого не будет

Во многм еще виноваты мы сами, материальное благополучие ставив во главу ула, забывая о каких-то духовных критериях. Этому мы учим своих детей. Сейчас как дети - СТЫДНО БЫТЬ БЕДНЫМ, СТЫДНО БЫТЬ НЕУДАЧНИКОМ, СТЫДНО БЕСПЛАТНОЕ ПИТАНИЕ В ШКОЛЕ, СТЫДНО ХОДИТЬ В ПЛОХОЙ ОДЕЖДЕ...

Nežinau, bet kartais gyvenime būna taip, kad ką bedarytum- lyg su galva sieną bandytum pramušti. Ne visi guli prieš teliką ir keikia kaimynus (tokių ir aš nepateisinu), dauguma kaip tik neriasi iš kailio bandydami kažką nuveikt, ale viskas lyg tyčia nesiseka. Ir net neaišku kodėl? Vat tada tai tikrai neviltis... Kažkokia bjauri taisyklė "Kur trumpa- ten trūksta". Tarkim kad ir tokia situacija (pažystamiems nutikus): žmona dekretan, vyrą atleidžia iš darbo, nusprendžia, kad eis uždarbiauti taksistu, bet kažkoks niekšas kieme stovinčią mašiną papila ir pasiplauna. Ir taip toliau ir toliau ir toliau ir be galo, be jokios perpsektyvos. Finale nuo nuolatinio streso, keliamo piniginio nepritekliaus, užpuola ir ligos ir viskas sukasi tik blogyn ir blogyn... Galų gale tas vyras susiranda darbą, nors tiesa už minimumą (krovėju)- kur susigriebia stuburo išvaržą. Kažkaip išsilaižo, tačiau lieka toks nebevisai darbingas. Žmona beviltiškai griebiasi pačių juodžiausių darbų( vaiką išveža pas senelius). Nuolatinis gyvenimas pusbadžiu, stresas kaip sumokėti mokesčius, suardo poros vienybę. Jie pavargę, prasideda rietenos, finale žmona palieka vyrą ir išvyksta pas savo tėvus. (nuo tada paie juos nieko nežinau).Nežinau ar galima tokioj situacijoj išlikt optimistu.

vobla, na, jei apie mane, tai pradėjau su stipendija kišenėje nuomotame bute. abu su vyru dirbome per du darbus. butas pirktas už paskolą, televizoriai, grotuvai ir kt. - dažnai irgi už skolintus pinigus. skolas stengiamės mokėti laiku. pusę pajamų tenka atiduoti tokiems dalykams. tiesa, ketverius metus gyvenome be vaikų, tad buvo lengviau.

o tie CD kalbai mokytis "leidžiami" per kompą. pati gavau juos įsirašyti,tad duočiau ir tau, jei būtum kaunietė. nemanau, kad kalbas, tarkim, moka tik tie kas turi pinigų. be to, ir tas turėjimas subjektyvus dydis. turiu maistui, mokesčiams (paskoloms, už butą, lizingui, darželiui ...), vaistams, jei būtini. knygas, bilietus į renginius, batus, drabužius, žaislus, buities reikmenis, atostogas - planuojam. manęs tai neslegia. gal kitam norisi čia ir dabar, o jei negali - kankinasi. kartais gyvename nuo algos iki algos, bet aš tikiu, kad ateis diena ir gausiu algą. tai va.

Ne, čia ne apie tave- kalbėjau bendratimi
O dėl kompaktų - Kaunas ne problema. Esu buvus kaunietė, todėl ir dabar retkarčiais ten užsuku. Užsukčiau ir pas tave ir ne chaliavai, o kaip susitartume

pritariu

mane irgi užknisa kad reikai gyventi nuo-iki algos. ir dar nervina, kai yra pinigų stygius tuoj prisistato mama ar anyta su pinigais. mes taip niekada neišmoksim taupyti o norėčiau.... be to imti pinigus tolygu skradžiai žemės prasmegti. gėda neišpasakytai gėda imti pinigus iš kitų...
va ir dabar vyras išvažiavo į komandiruotę ir piniginei turiu 6 lt. o jei kas atsitiks? aišku blogiausio nereikia galvoti.... nuvažiavom su dukra į paruotuvę, nupirkau jai varškytės, sūrelio ir ramu
man siutas ima, kad vyras dirbdamas ir uždirbdamas (aš kol kas vaiką auginu namie) pastoviai kartoja "nėra pinigų". "nėra pinigų" o savaitgaliui atėjus jis išmauna į barą su draugais. siutas ima.... jei nėra pinigų tai jų ir negali atsirasti barui. man naujam rūbui "pinigų nėra". nu blyn, nebūtų jis svarstyklės.
o vat aš, žinodama kad sąskaitoj turiu juodai dienai nors ir 10 lt - aš rami. žinau kad yra....

va ir dabar su uošvių pagalba remontą darėmės. minimalus remontas lubos, sienos grindys. norim naujo teliko - pinigų nėra. iš kitos pusės ir tas "senukas" rodo ir dar spalvotai. norim sekciją pasikeisti -nėra pinigų. iš kitos pusės - nu sena ta sekcija griozdas, bet nesugriuvus, stovi dar. šaldytuvo norim - senasis burzgia lyg kambary skristų naikintuvas, bet dar šaldo. va taip ir išgaruoja norai kažko naujo. tiksliai žinom kad norim pakeliauti, bet tam reikia taupyti. o su tokiu savo vyru taupyti neišeina

norėčiau kad išmoktumėm taupyti. o ir pasiruošus, grįžus į darbą, aukotis dirbti naktimis. žiūrėsim, jei ir toliau manasis kartos "nėra pinigų" o jų savo poreikiams patenkinti atsiras - spjausiu į viską ir gyvensiu verkdama "nėra pinigų". nors kažin ar nuo to man bus lengviau

išsikroviau

Vobla, o sitoj situacijoj zmona negalejo grizti darban, o vyras imti vaiko auginimo atostogas pries pat atleidima? Jei galejo, tai ne fataliskos nesekmes, o paprasciausias nezinojimas.

Man kartais atrodo, kad didesnei daugybe tu zmoniu, kuriems vis nesiseka, koja pakisa ne viena po kitos einancios nelaimes, o tam tikras informacijos (ziniu) stygius, arba nemokejimas ta info pasinaudoti.

Na, kiek žinau tai tuo metu žmona buvo studentė. Mokslų taip ir nebaigė- nes nebeturėjo už ką gryžti atgal...O, kad vyras gavęs atleidimo lapelį ,galėjo pasiimti tėvystės atostogas- tavo teisybė. Tik , kad tuo metu ko gero nieks nemąstė, kad taip blogai reikalai pasisuks...


O tokių panašių istorijų galėčiau pripasakoti devynias galybes, nes ilgą laiką dirbau dideliuose moteriškuose kolektyvuose, kur moteriškių išsilavinimas geriausiu atvėju būdavo spec. vidurinis. Sutinku, kad daugybę jų nesėkmių nulemdavo būtent jų žinių stoka, bet kad panašu nelabai jos ir turėjo sąlygas joms įgyti. Dauguma kilę iš rusakalbių, lenkiškai šnekančių šeimų, kas tuo metu tikrai sudarė nemažą kliuvinį mokytis.

Nesu fatalistė, bet gyvenime būna dalykų, kurie atsitinka ar susiklosto prieš tavo valią ir bet kokias pastangas. Pavyzdžiui, mes su vyru savo laimę nuo nulio kūrėm patys ir susikūrėm neblogą materialinę gerovę, turim nedidelį butą, bet savą, galim sau leist pakeliaut, į restoraną nueit, i teatrą, į grožio saloną ir t.t. Su Mersu nevazineju, bet Golfa vairuoju... Atrodo, nieko netrūko ir niekuo nesiskundėm.
Bet prieš du metus staiga susirgo vaikutis, ir dar taip, kad po visų komplikacijų jam amputavo abi kojytes ir visus rankyčių pirštukus. Tokia buvo jo gyvybės kaina.
Sirgom skaudžiai ir labai ilgai, nerašysiu čia, kokį pragarą perėjom. Aš, aišku, tada netekau darbo, o pinigėlių kaip tik tuo metu reikėjau daug...
Daugmaž atsitiesėm per porą metų, bet... dabar trūksta pinigų vaiko protezams. Funkcionalūs rankos protezai kainuoja šimtais tūkstančių, geri blauzdų protezai dešimtim. Taigi negalime vaikui užtikrinti elementariausio poreikio - judėjimo. Tai ir galvoju dabar, paskaitinėjusi šią diskusiją, turtingi mes ar ne? Viskas labai reliatyvu...