QUOTE(nerile @ 2005 01 04, 13:40)
Arba kai uzeini i kokia brangia parduotuve ir pardaveja tave tokiu zvilgsniu nuziuri, nes zino, kad tikrai nieko nepirksi...
PINIGAI LEIDZIA ZMOGUI GYVENTI, O JU STYGIUS DUSINA ZMOGU.
PINIGAI LEIDZIA ZMOGUI GYVENTI, O JU STYGIUS DUSINA ZMOGU.
Visai sutinku.
Ir dar - mano atveju a6 pati tapau ,,nugrimzdusiu inkaru" tada,kai pas mane atsirado šeima,vaikai.Iki tol man tie pinigai buvo dzin - nei nepastebėdavau,turiu jų ar ne.O be to,ne taip jau mirštamai daug jų ir reikėdavo.Kai nesi supančiotas įsipareigojimų šeimai (vaikų priežiūra,buitis),tada jautiesi laisvas,žinai,kad gali išmėginti tūkstančius įvairių galimybių užsidirbti.Pvz,pasiūlo kas darbą užsieny - susimeti skudurus ir varai.Naktinis darbelis?Prašom,o kas,išsimiegosiu dieną.Gali bandyti ir bandyti.
O va kai turi mažų vaikų,tenka nuolat save stabdyti,riboti,atsisakyti įvairių galimybių.Vaikas mažas.Vaikas dažnai serga.neturiu su kuom palikt.Naktinio darbo negaliu.Ir tt.(Gink dieve nesakau,kad gailiuosi,kad turiu vaikų!!!!)
Žinau,kokį priekaištą dabar visos man turite - reikėjo pirmiau materialiai apsirūpint,o tada vaikučius perėt...Sutinku.Tik deja tuomet protas atostogavo.Dabar jau vėlu atgailaut.Yra kaip yra.