Pinigai-labai svarbus dalykas. Ypač kai jų nėra. E.M. Remarque
Man tai jie nei vienos romantinės problemos neišsprendė.Romantiką siečiau su įsimylėjimo, meilės būsena, o ne materialiais aseksuarais. Nors , aišku, pop. kultūrai papumpavus, galim manyt, kad jei ne šompanas ir paryžius, tai nieko romantiško ir nėra.
O vat su kasdienybe, man atrodo, yra kitaip. Reikia, ko gero, turėt galimybę pirkti visą tą nesveiką brangų maistą, važinėt taksi ir pietaut kavinėse, kad galėtum ramiai to atsisakyt. Kai to sau leist negali, yra ko gero skaudu. Ypač, jei nematai šviesos tunelio gale. Ne visi gali būt filosofais, nors tezei"kiek daug daiktų, kurių man nereikia" pritariu 100 procentų.
QUOTE(mamagitana @ 2005 02 03, 23:43)
Reikia, ko gero, turėt galimybę pirkti visą tą nesveiką brangų maistą, važinėt taksi ir pietaut kavinėse, kad galėtum ramiai to atsisakyt.
Galbut cia ir yra suo pakastas. Is ties, kai gali visa tai sau leisti, labai lengva to atsisakyti. Galbut tai is principo vidine problema, nepilnavertiskumo kompleksas ar kazkas panasaus. Kai irodai sau, kad visa tai paiekiama, nebelieka poreikio visai tai "pakazuxai" ir tada ramia sirdimi rengi savo vaika padevetais drabuziais, pati rengiesi nudrengtais mylimiausiais dzinsais ir neperki saldainiu ir visokiu rukytu desru ne todel, kad negali, o todel, kad nera vertingas maistas. Ir nekvarsini sau galvos ka apie tave pagalvos kiti. O kai needi saves is vidaus, tai ir ligos taves nepuola.
QUOTE(mamy @ 2005 02 03, 22:17)
(...) mano vaikas mokosi mokykloj,kur dauguma tėvelių gyvena turtingai. Jie gali (...) aprengti savo atžalas firminiais rūbais,apkarstyt mobiliais telefonais.Tai ką man daryt?Užrišt vaikui akis?
Žinai, nesupyk, bet kažkokie marazmai čia gaunasi. Nejaugi tuose skuduruose kažkokia esmė? Aiškiai yra pasakyta, kad pagal rūbą tik sutinka, jei vaikutis augs geras žmogus, bus protingas - atsirinks aplinkiniai kas yra kas. Mūsų visi trys voveriukai išaugo perpirktame vežimuke (fainiai atrodė, kai voveraite visuomet nesiojosi kisenej vinuką, jei kartais vežimuko ratas bevažiuojant nukristų). Miegojo ir miega perpirktose iš antrų rankų lovose, nors pagal pajamas galim nupirkt kas mėnesį po miegamojo komplektą. Bus laikas - bus ir baldai normalūs, o dabar kai šiukšlynus po savęs palieka kaip paršiukai tegul ir "pagyvena kiauliškai"
Turiu vieną gerą draugužį, kuris bandė įsiterpti į aukštuomenės aplinką, bet paprasčiausiai buvo švelniai tariant api*istas. Reikia turėti sau chebrytę, kurioje tave vertins kaip žmogų, o ne pagal tai, kiek tavo banko sąskaitoje yra nuliukų. Pinigai negali būti tikslas, jie tik priemonė, pasistenki tad taip sudėlioti savo prioritetus, kad ų pinigėlių kuriuos turi užtektų viskam.
zhinot, prisiminiau ta sheimyna, kur priesh naujus metus gime trynukai. shtai kur stygius: kai vyras neshchia zhmona ish darzhines parsiveda i savo rankomis lentomis uzhsandarinta malkine su dumine krosnimi. ir tai vidury zhiemos.
tik zhinokit, tu zhmoniu akyse kazhkodel nemachiau nevilties. ir vyro zhodzhiai, kai zhmona sekmingai pagimde - "svarbiausia, kad jie visi sveiki, man akmuo nuo shirdies nukrito"...
tai tiek. manau, dauguma ish musu ish tiesu neturim kuo skustis...
tik zhinokit, tu zhmoniu akyse kazhkodel nemachiau nevilties. ir vyro zhodzhiai, kai zhmona sekmingai pagimde - "svarbiausia, kad jie visi sveiki, man akmuo nuo shirdies nukrito"...
tai tiek. manau, dauguma ish musu ish tiesu neturim kuo skustis...
Vat teisingai Voveriuks sako - kuriems galams tiem vaikams firminiai drabuziai, nauji baldai ir pan. Kad isplesyt siknas leidziantis nuo kalno ar sudrapalint neatskalbiamai is purvo statant pilis???? Kad issokinet duobes rekiant "as kengura, as kengura!!!"? O kai vaikas grizta is lauko issisiutes, manot jam yra skirtumas ka valgyt??? Svarbu, kad butu ka ir greitai, o ar tai pietus is triju patiekalu ar paprasciausia grikuvka su pienu - viskas sueina it dievu maistas...
O jei manot, kad skudurai gali padeti vaikui isitvirtinti kolektyve - tai nenuostabu, kad ir jusu atzala nemato jokio kito kelio? Pasitikejimo savimi uzlipdes cedeli ant dzinsu - neipusi. O klapciukai - jokioje paaugliu chebryteje nebuvo ir, ko gero, niekada nebus vertinami...
O jei manot, kad skudurai gali padeti vaikui isitvirtinti kolektyve - tai nenuostabu, kad ir jusu atzala nemato jokio kito kelio? Pasitikejimo savimi uzlipdes cedeli ant dzinsu - neipusi. O klapciukai - jokioje paaugliu chebryteje nebuvo ir, ko gero, niekada nebus vertinami...
[quote=ragnez,2005 02 04, 00:59]
zhinot, prisiminiau ta sheimyna, kur priesh naujus metus gime trynukai. shtai kur stygius: kai vyras neshchia zhmona ish darzhines parsiveda i savo rankomis lentomis uzhsandarinta malkine su dumine krosnimi. ir tai vidury zhiemos.
tik zhinokit, tu zhmoniu akyse kazhkodel nemachiau nevilties. ir vyro zhodzhiai, kai zhmona sekmingai pagimde - "svarbiausia, kad jie visi sveiki, man akmuo nuo shirdies nukrito"...
tai tiek. manau, dauguma ish musu ish tiesu neturim kuo skustis...
[/quote
Matai, žmogus tokioj padėty tampa nebe žmogum o tik gyvuliu. Jam tėra svabiausia- išlikti... PVZ: Žmonės gyvenantys savartynuose, pamažu nustoja suvokti, valandas, dienas, mėnesius. Jų mastysenoj laikas nustoja egzistavęs, kaip ir daugelis kitų dalykų... Belieka tik instinktai -ėsti, miegot, daugintis....Taigi tas vyriškis ir džiūgavo sėkmingai pasidauginęs... Tokie "savartynų žmonės" paprastai gyvena tik šia diena ir nemato savo egzistencijos testinumo. Jam visai nereik sukti galvos kaip išleis vaikus į mokslus, nes jo sąmonėj rytojaus nėra...Ką parašiau čia- ne aš sugalvojau- tiesiog apie tai rašomi įvairūs sociologiniai ir psichologiniai straipsniai...
O Silvutės atvėju mergytė jau ko gero būtų mirusi. O jei esate natūralios atrankos šalininkai- dar kart pasižiūrėkite savo vaikams į akis...Atmeskit visas vakcinas visus vaistus ir pažiūrėkime kiek iš jūsų dar glaustumėt juos prie krūtinės....
zhinot, prisiminiau ta sheimyna, kur priesh naujus metus gime trynukai. shtai kur stygius: kai vyras neshchia zhmona ish darzhines parsiveda i savo rankomis lentomis uzhsandarinta malkine su dumine krosnimi. ir tai vidury zhiemos.
tik zhinokit, tu zhmoniu akyse kazhkodel nemachiau nevilties. ir vyro zhodzhiai, kai zhmona sekmingai pagimde - "svarbiausia, kad jie visi sveiki, man akmuo nuo shirdies nukrito"...
tai tiek. manau, dauguma ish musu ish tiesu neturim kuo skustis...
[/quote
Matai, žmogus tokioj padėty tampa nebe žmogum o tik gyvuliu. Jam tėra svabiausia- išlikti... PVZ: Žmonės gyvenantys savartynuose, pamažu nustoja suvokti, valandas, dienas, mėnesius. Jų mastysenoj laikas nustoja egzistavęs, kaip ir daugelis kitų dalykų... Belieka tik instinktai -ėsti, miegot, daugintis....Taigi tas vyriškis ir džiūgavo sėkmingai pasidauginęs... Tokie "savartynų žmonės" paprastai gyvena tik šia diena ir nemato savo egzistencijos testinumo. Jam visai nereik sukti galvos kaip išleis vaikus į mokslus, nes jo sąmonėj rytojaus nėra...Ką parašiau čia- ne aš sugalvojau- tiesiog apie tai rašomi įvairūs sociologiniai ir psichologiniai straipsniai...
O Silvutės atvėju mergytė jau ko gero būtų mirusi. O jei esate natūralios atrankos šalininkai- dar kart pasižiūrėkite savo vaikams į akis...Atmeskit visas vakcinas visus vaistus ir pažiūrėkime kiek iš jūsų dar glaustumėt juos prie krūtinės....
Turbut kai kalbama apie pinigus, tai vieningos nuomones niekada nebus
Perskaiciau tema ir pagalvojau, kad visus pasisakancius galima suskirstyti i dvi grupes. Vieni tie, kurie dabar sakykim finansiskai stabilai laikosi, bet kazkada ir jiems truko pinigu. Tai sitie sako, kad ir be pinigu gali buti romantiska, pinigai ne esme, kad svarbiausia moraliniai dalykai ir pan Bet kazin kaip butu , jei koki 10 meteliu reiketu galvoti, kaip is nieko padaryti valgyti, arba is ko susimoketi uz buta 
Kita grupe tie, kurie jau ne vienerius metus gyvena seimoje, bet ju finansine padetis vis dar nera gera. Tai va tiems nuo buitiniu rupesciu visa romantika isgaravusi, zodziu, jie nesijaucia visiskai pilnaverciais. Va sitai grupei ir as save priskirciau. Musu pajamos dabar 600 Lt ir as nekalbu apie gerus rubus ir skanu maista, mane zudo mintis, kad negali susimoketi mokesciu pilnai, kad skoliniesi, kad vaikui uz darzeli sumoketum ir pan. O is tiesu tai ir to rubo geresnio norisi, ir skanesnio kasnio vaikui bent jau. Taigi tokia realybe, o apie dvasines aukstumas visi galim kalbeti, bet kai pilvas gurgia ir vaikas praso pratybas nupirkti, o pinigine tuscia, tai.... Tai va cia buvo mano pasisakymas apie materialini pasauli
O visiems tiems dvasiniams dalykams as pilnai pritariu, nemazai knygu skaiciau apie likima, karma, minciu galia ir pan. Bet kartais taip uzknisa pinigu stygius, kad tenka vel kokios knygos griebtis, kad pakeltum savo dvasini pasauli is miego
Ir dar mintis, kad mes norime to, ko negalime tureti, manau yra visai teisinga. Kaip mano drauge sako, vat tu neturi pinigu nusipirkti rubams, pasidaryti remonta ir pan, todel tau mano nuosavas namas atrodo kaip svajone. O as turiu daugiau pinigu, grazu nama, bet dabar jau noriu kokio buto ar namiuko prie juros, o jei ji turesiu, tada turbut noresiu kotedzo Ispanijoje
Cia kaip is tos pasakos apie auksine zuvele, apetitas auga bevalgant.
Taigi islikime zmonemis
Perskaiciau tema ir pagalvojau, kad visus pasisakancius galima suskirstyti i dvi grupes. Vieni tie, kurie dabar sakykim finansiskai stabilai laikosi, bet kazkada ir jiems truko pinigu. Tai sitie sako, kad ir be pinigu gali buti romantiska, pinigai ne esme, kad svarbiausia moraliniai dalykai ir pan
Bet kazin kaip butu , jei koki 10 meteliu reiketu galvoti, kaip is nieko padaryti valgyti, arba is ko susimoketi uz buta Kita grupe tie, kurie jau ne vienerius metus gyvena seimoje, bet ju finansine padetis vis dar nera gera. Tai va tiems nuo buitiniu rupesciu visa romantika isgaravusi, zodziu, jie nesijaucia visiskai pilnaverciais. Va sitai grupei ir as save priskirciau. Musu pajamos dabar 600 Lt ir as nekalbu apie gerus rubus ir skanu maista, mane zudo mintis, kad negali susimoketi mokesciu pilnai, kad skoliniesi, kad vaikui uz darzeli sumoketum ir pan. O is tiesu tai ir to rubo geresnio norisi, ir skanesnio kasnio vaikui bent jau. Taigi tokia realybe, o apie dvasines aukstumas visi galim kalbeti, bet kai pilvas gurgia ir vaikas praso pratybas nupirkti, o pinigine tuscia, tai.... Tai va cia buvo mano pasisakymas apie materialini pasauli
O visiems tiems dvasiniams dalykams as pilnai pritariu, nemazai knygu skaiciau apie likima, karma, minciu galia ir pan. Bet kartais taip uzknisa pinigu stygius, kad tenka vel kokios knygos griebtis, kad pakeltum savo dvasini pasauli is miego
Ir dar mintis, kad mes norime to, ko negalime tureti, manau yra visai teisinga. Kaip mano drauge sako, vat tu neturi pinigu nusipirkti rubams, pasidaryti remonta ir pan, todel tau mano nuosavas namas atrodo kaip svajone. O as turiu daugiau pinigu, grazu nama, bet dabar jau noriu kokio buto ar namiuko prie juros, o jei ji turesiu, tada turbut noresiu kotedzo Ispanijoje
Cia kaip is tos pasakos apie auksine zuvele, apetitas auga bevalgant.Taigi islikime zmonemis
to voveriukas:
argi sakau,kad skuduruose esmė???Maniškiai abu irgi tam pačiam vežime,toj pačioj lovytėj užaugę.Tiesiog atsakau į tavo pasiūlymą pasirinkt atitinkamą bendravimo ratą - kad ne visada pasirinksi,kartais gyvenimas verčia nuolat būti ne tarp ,,savojo rato" žmonių.Mes,suaugę,susidėstę sau atitinkamus prioritetus,o vat vaikams sunkiau,nes jie NORI,ir viskas.
argi sakau,kad skuduruose esmė???Maniškiai abu irgi tam pačiam vežime,toj pačioj lovytėj užaugę.Tiesiog atsakau į tavo pasiūlymą pasirinkt atitinkamą bendravimo ratą - kad ne visada pasirinksi,kartais gyvenimas verčia nuolat būti ne tarp ,,savojo rato" žmonių.Mes,suaugę,susidėstę sau atitinkamus prioritetus,o vat vaikams sunkiau,nes jie NORI,ir viskas.
As taip pat nesureiksminu pinigu, dziaugiuosi, kad algos uztenka susimoketi nuoma, pavalgyti, katinui maisto nupirkti ir dar lieka koks 30 litu kas menesi pramogom: ar tai i kavine nueti, ar i teatra. taciau susitaupyti nera is ko. galiu pasakyti, kad labiausiai nervina, kai maziausiai karta per menesi reikia kam nors dovana pirkti. negaliu pakesti tu "baliu" gimines, kur reikia atvaziuoti, atvezti dovana, dar ka nors valgomo ar geriamo. man maloniausios dovanos - staignenos, kazkas tokio, ko negali nupirkti, taciau vyro giminele - patys tikriausi materealistai - jei negaliu sau leisti nusipirkti naujausio teliko, tai ar cia gyvenimas, o karta perdavus nuo vyro draugo linkejimus jie supyke pareiske :"pasakyk jam, kad mes tik popierinius priimam". zodziu gaila man tu zmoniu, kai be pinigu daugiau nieko ir nemato.
QUOTE(norge @ 2005 02 02, 12:24)
Jo, tie egzistavimo būsenoj gyvenantys barškina KOMPAIS INTERNETE apie pinigų stygių...
Vaikų auklėms nepaliekam ir per Valentino dienas, ir per atostogas- jau kas kas, bet nuosavi vaikai ne kliūtis romantikai. O miegu aš be naktinių - romantikos tai nenaikina.
Mes tiesiog skirtingai suvokiam romantiką. Vieniems ji- sielos būsena, kitiems- žurnale matyta žvakė ant krištolinio padėkliuko. Maximinė žvakė- mažesnė romantika, Dorado žvakė- didesnė romantika. Ne?
Vaikų auklėms nepaliekam ir per Valentino dienas, ir per atostogas- jau kas kas, bet nuosavi vaikai ne kliūtis romantikai.
O miegu aš be naktinių - romantikos tai nenaikina. Mes tiesiog skirtingai suvokiam romantiką. Vieniems ji- sielos būsena, kitiems- žurnale matyta žvakė ant krištolinio padėkliuko. Maximinė žvakė- mažesnė romantika, Dorado žvakė- didesnė romantika. Ne?
Norge- jei tau idomu, neturiu as namie kompo, o prisedu prie jo darbe, dazniausiai naktinej pamainoj. Nereikia teisti zmogaus jo nepazistant
Turbut parasysi kad nieko tu neteisi ir tt. Bet ne tam atidariau tema kad sulaukciau sarkastisku pasisakymu. Zinot, niekad nelendu i temas priesiskai nusiteikusi, tad jei neturit ko pasakyt tai ir nesakykit 
Voveriuk- aisku tavo toks poziuris i gyvenima sveikas, bet vel- tu TURI pinigu, todel tau viskas taip ir atrodo... Mano vaikas dar pakankamai mazas kad suprastu ar cia jis rengiasi devetais rubais ar ne, bet as kitokiu jam dabar ir nepirkciau, nes man tie rubai superkokybiski (ir batai, beje). Kas del vaistu, tai ne visi vaikuciai gimsta sveiki, cia ejo kalba ne apie vaistus nuo slogos, deja... Kad ir mano sunelis pvz. nuo gimimo turi problemu su kojyte, gerai kad beveik viskas buvo nemokama (tvarsciai, gipsai), bet batu arba kokybiskesnio gydymo Vokietijoj nieks nekompensuoja... Na, o del maisto tai man juokinga atrodo siulyt vaikui citrinas ir lenkiskus obuolius. Bent jau savajam perku tik lietuviskus obuolius, bananus bei apelsinus. Ar cia jau egzotika? Arba pieniskos desreles be mesos pakaitalu, 1-os rusies visada yra brangesnes, nereikia cia ir rukytu... Bet visa tai jau smulkmenos ir skamba labai kasdieniskai, o nekaikurie labiau linke i filosofinius pamastymus...
Aš su savuoju sukamės kaip galim. Pinigų gal ir mažoka, bet stogą šiokį tokį virš galvos turim. Aišku apie namuką abudu mėgstam pasvajot. Bet juk kartais labai gera miegot dviese ant siauros sofkutės ... 
