Mano aplinkoje uztektinai pavyzdziu, kurie gali sau leisti ir leidzia daug ka. As- ne. Tai kaip man elgtis? Verkti, kad negaliu? Ar susitaikyti? Tas variantas kad reikia stengtis keisti kazka- nea. Nu ka gali keisti, jei dirbi 9 val., o po darbo jau nelabai ka padarysi, juolab, kad kazkokiu sugebejimu ir nera: nei remontuoti, nei versti, nei kurybos igudziu... Juk neisi babulkai gatves sluoti uz 1Lt

Tai as dziaugiuosi tuom, ka turiu, nes zinau: jei pastoviai galvociau apie kazkoki nepritekliu, butu sunku. Tiesiog esu ant tokios ribos, kai viska elementaraus turiu, o kad pakeisti viska is pagrindu- neiseina. Agne, as irgi neinu i kavines, turiu tik paprasta fotika, sena auto, tevu palikta buta, buvau tik keliose kelionese Europoje, kartais nusiperku gerus kvepalus, avalyne perku per ispardavimus, su vyru uzdirbame tik tuputi daugiau nei statistinis lietuvio atlyginimas. As nesilygiuoju i ubagus, anot Voblos, bet nesistengiu issokti auksciau bambos. Visi juk nebus turtingi? O noretusi... Dziaugiuosi, kad turim darbus, vaikus, kol kas sveiki...
Agne, Vobla, Renax, niekada nemaniau, kad jums truksta pinigu...
Tiesa, kartais forume sunervina tokie postai, kai zmones per men. isleidzia keleta tukstanciu ir nemato, kur galetu sutaupyti...