Pinigų stygius varo į neviltį

ASgne, panašioje situacijoje bandau sau įteigti, jog pasaulyje yra daugybė daiktų, kurių man NEREIKIA.

Sukonfliktavo du skirtingi mąstymo tipai:
Nesėkmingasis: noriu - negaliu - na ir nereikia.
Sėkmingasis: noriu - galiu - turiu.
Būtent šiuo pastaruoju man kadaise pasiūlė vadovautis psichologas, pas kurį užklydau apimta visiškos nevilties. Negalima išduoti savo norų, tai vienintelis gyvenimo variklis. Noras perauga į tikslą, tikslas į veiklą, veikla į rezultatą.

Aš turiu kitokią bėdą. Aš nenoriu... Tiksliau, nebenoriu. Taip gyvenimas susiklostė, kad pakilau iš visiško skurdo, per nepilnus trejetą pastarųjų metų įsigijau daiktus, kuriuos bent dalis žmonių įsigyja viso gyvenimo bėgyje. Tai ir butas, ir naujutėlė buitinė technika, ir baldai. Netgi veislinis katinas... Bet su visu tuo toks beprasmybės jausmas užgriuvo, kad, rodos, nebeatsitiesiu. Nežinau, ko galėčiau norėti dar. Apie automobilį nesvajoju, nes iš kažkur turiu įsitikinimą, kad būtinai užsimuščiau. Nors tai nereiškia, kad nieko nereikia. Mūsų šeima gyvena, manau, gan vidutiniokiškai, tikrai įmanoma ir geriau, ir kur kas geriau. Žinau, ko man reikia, ir ką turiu daryti, kad išlaikyčiau viską, ką turiu, ir turėčiau dar, bet kažkaip savižudiškai nenoriu... Netraukia nei daiktai, nei įspūdžiai (pvz. kelionės - nesuprantu to jausmo, kad norisi pamatyti pasaulį, aš tiesiog tingiu...). Kažkada svajojau, kad norėčiau pirkti gatavą maistą ar bent pusfabrikačius parduotuvėse - na ir ką, atsivalgiau, dabar buku žvilgsniu nužvelginėju mišrainių vitrinas parduotuvėse, beveik visos jau arba atsibodę, arba neskanios, arba neragautos nes neįdomios... O pati gaminti tingiu, netgi nemoku. Visas gyvenimas paskendęs nuobodulyje. Ir nuobodu ne todėl, kad negaliu turėti ar patirti nieko įdomaus, o todėl, kad niekas neįdomu... Arba atsibodę, arba taip nyku, kad net bandyti nesinori. Nors nusišauk, bet nusišauti irgi nenoriu...

Panašu į depresijos požymius

Nerile tu matyt mane ne taip supratai , as greiciau is tu kurioms jei reik apsivers ir padarys , tik klausimas ko reik . Turiu tiksla pagimdyt dar viena vaika ir pastatyt nama ir numirt su ramia sazine , va su ta ramia sazine labai jau nerealiai atrodo . Noriu pasakyt kad zmogui reik sukretimo kad jis viska pradetu vertint truputi kitaip ,deja su savim nieko nepasimsim iseinam kaip ir atejom vieni ir be jokiu turtu , turim tik tai ka padarem ir tai kas po musu liko.

Nu ka, ir mane kartais tas stygius i nevilti pavaro. Abu studentai+vaikis atsirado. Na, bet is viso per menesi bent susidaro statistinis atlyginimas. Man atrodo, kad visai neblogai dar, nors po visokiu mokesciu ne kas belieka . Aisku, kad norisi pasiautet, po teatrus, kinus pavaiksciot, kavinej pasedet (tegu ir tik arbatos), keliaut, etc. Bet net ir mikroskopinemis pajamomis tai IMANOMA! Visos problemos yra ne piniguose, o paties zmogaus galvoj. Tiesiog pamirstamas gyvenimo dziaugsmas! Kaip sakoma: laimingas ne tas, kuris turi daug, o tas, kuris turi tiek, kiek jam uztenka.
Na, noriu as tusintis, noriu kulturintis - isipiesiau i frankofonu organizacija, noriu keliaut - pasispaudziau ir per kiek daugiau nei metus susitaupiau kelionei i Paryziu. Dabar tereikia bilieto. O ir kelione zymiai brangesne, kai sitiek islaukta ir kai kiekvienas taupykles centas keliasdesimt kartu perskaiciuotas.

Menkas pavyzdys tiesiog pamastymui:
Pazistama pries kelis menesius mete darba, nusipirko viena bilieta i Paryziu, pasieme santaupas (kurias per savaite isleido) ir isvaziavo visam laikui. Tiesiog pasake sau: viskas, gana svajot, reikia veikt. Po 3d. isvare is prancuzisko darbo, taip ji gatvej prasedejo kuri laika, uzeidavo i interneto kavine parasyt tevams ir paskaityt darbo skelbimus. Zinot, ka ji man parase: "sedziu gatvej, pinigu viesbuciui neliko, nerandu darbo, bet pagaliau as pasiekiau savo svajone, na tiek to, kad nelabai sekmingai, bet as IS TIKRUJU LAIMINGA ir guodziuosi, kad paryzieciai sake, kad cia nedaznai sninga". Pavydetinas optimizmas. Po keliu dienu ja gatvej pastebejo ir uzkalbino vyrukas, kuris jai padejo, o dabar ir i sirdele atejo . Dabar dirba kelias valandas per savaite, uzdirba ~50Eu (atskaicius metro ir maista, lieka apie 10Eu) ir man raso: "Man taip gerai, as tokia laiminga, man jau pradejo sektis, as zinau, kad bus gerai, jei ne siandien, tai rytoj. As manau, kad gimiau po laiminga zvaigzde" . Ir dar jos pastabele, uzmusanti net didziausia optimista: "Gal greit jau busiu legale, po kokiu 3 menesiu prasigyvensiu, o tada tu pas mane i svecius atvaziuosi"

В религию не надо вдаваться тут проблема как я поняла, не в том что уходят деньги, а в том что нет прироста денег. Надо значит привлечь деньги в дом

Atleisk, jei paironizuosiu, bet pas tave turbut paveluotai prasidejo laikotarpis, kuris buna pas vaikus kokiu 4-5 metu. O gal ir anksciau... KAi jie prie visko prideda ne-... Skamba daugmaz taip: nevalgyt nenoriu, nebatus nesidesiu, nemisraine nebalta nemaximos ir t.t.
Jauciu, kad uzsisedejai, uzkariavo tave rutina! O vyra turi? Jei taip, tegul jis gi imasi iniciatyvos ir surises tau rankas bei kojas tempia i masina, troleibusa, mikriuka ir veza i kavine, kina, miska. Ir nesvarbu, jog salta, sninga, lyja ar uraganas, svarbu - pakeisti aplinka!
O! Prisiminiau! Rudeniuku skyrelyje buvo pasiulymas vel save pamilti: http://www.fiesta.lt...depresantas.htm

Na mano tada misrusi: nenoriusmulkmenu-noriusvarbiudalyku-juosgausiu
Nes man atrodo, kad mes daznaai pinigus issitaskom perkant visokius nereikalingus daiktus (pvz., niekam nebereikalinga 6sta vaza, nes parduotuvej per ispardavimo tarsi dvigubai pigiau, 5ta zaisla savo vaikui, nors su kitais 4iais jis nezaidzia, o labaiu megsta zaisti virtuves rakandais).

O nuo nuobodulio zinau viena vaista: drastiskas veiklos pakeitimas - i visiskai nauja, kad butu issukis (challenge). Savo gyvenime tai dariau kelis kartus - visada su puikiais rezultatais.

As gal vaistu ir nepasiulysiu, bet, keista, taciau dabar, kai jau galiu sau si ta leisti, daznai pagalvoju apie tuos laikus, kai teuzdirbdavau 800 LT, kai uz juos gyvenom abu su vyru, kai nuomavom buta uz 100usd (400 Lt), kai masina sustodavo vidury kelio, nes nebuvo pinigu dujom. Isvada ta, jog vyras dar ir dabar man priekaistauja, jog tada, mes idomiau gyvenom nei dabar ir sotus ir apsirenge buvom. O siandien, kiek beuzdirbciau vis maza, poreikiai taip isaugo, kad irgi nebeitelpu i savo atlyginimo dydi! Vis bandau taupyti, bet suds gaunasi! Kai menesio gale skaiciuoju kur gi isejo visi mano pinigeliai, niekaip negaliu suprasti kodel gi man ju vis truksta! Isvada: kiek beuzdirbu vis tiek mazai! Taip kad amzina beda ir tiems kas mazai turi pinigeliu ir tiems, kas siek tiek daugiau ju turi! Vat islosciau aukso puoda, ex... tada tai pagyvenciau!

P.S. O kaimynas bagotas ar tiktu?

Man labai sunku tuo patikėti, bet jai rašai- matyt ir taip būna.
Perkaičius tavo postą pagalvojau: "Dievuliau, realybės šou "Skurdas", mane išbandei jau n kartų, taigi leisk dabar sudalyvauti realybės šou "Perteklius". Nu negali būt gyvenimas toks vienpusiškas, leisk man išbandyti ir kitą jo pusę." Juk taip įdomu patirt tą jausmą kai nieko nebesinori...

Vobla, turiu tave nuliudint, kad tau teks padirbet ir ieskot vyrui darbo . Maniskis, gavo pasiulyma, telieka jam apsisprest ir tartis konreciau
Ok ok, nesidziaugiu anksciau laiko...