Na, jei leisite, drįsiu pasirodyti ir aš

Kelione ganėtinai sena (kovo mėn.), bet įsiminusi, nes lankiausi pirmą sykį -
Druskininkų miestelis ir Grūto parkas 
Taigi, prisisekite diržus, važiuojam
Druskininkai kurortinis miestas pačiuose Lietuvos pietuose, 60 km į pietus nuo Alytaus; priklauso Alytaus apskričiai ir yra Druskininkų savivaldybės centras. Visus metus veikiantis balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas, seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias Lietuvos kurortas. Druskininkų senamiestis yra paskelbtas urbanistiniu draustiniu. Kurortas įkurtas 1794 m., pirmas Lietuvoje. Dabar tai didžiausias šalies kurortas. Kurorto tipas balneologinis, purvo, klimatinis. Apsuptas gražių, ekologiškai švarių Dzūkijos pušynų ir ežerų. Vienam miesto gyventojui tenka net 2,1 ha miško. Kurį laiką buvo manyta, kad Kryžiuočių ordino kronikose minimi Salzininken buvo Druskininkai (vok. Salz druska), tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai Šalčininkai. Dabar manoma, kad gyvenvietės pavadinimas galėjo kilti nuo bendrinio žodžio druskininkas (užsiimantis su druska susijusia veikla, verslu), kuris yra gana retas.
(visažinė Wikipedija)
Pirmiausia - Druskininkų miestelis (o gal miestas???). Po jį mynėme pėstute, neapėjom viso, bet daug gražių dalykų pamatėm
Vos išlindus iš DVP viešbučio, kelią pastojo gydyklos, į kurias būtinai nusprendėme užeiti. Nepasigailėjom, nes apturėjom puikias purvo vonias, o aš dar ir inhaliacijas (sinusitinikams -

). Jos - po renovacijos, erdvios, gražios, o iš išorės jas puošia puiki mozaika -->

Toliau parkelis, kuriame gyvena įvairios skulptūros. Man gražiausia buvo "Moteris, einanti vandes", stovinti šalia Nemuno vingių. -->

Nemunas dar plaukė į visas puses, nes žiema kaip tik kosėjo paskutiniuosius atodūsius - tai išduoda mažiukai sniego lopai

Tačiau šalia jo netrūko entuziastų- ir plunksnuotų, ir meškeriuotų

-->
Ir čia, lenktas tiltelis, mane be galo sužavėjęs

Šeima atkentė visą dukros fotosesiją

-->

Vaikštant po Druskininkus, aptikau NGB - neatpažintus gumbuotus beržus

Deja, iki dabar nepasidomėjau, kas ten jiems buvo - mažu jiems burbulais lapai sprogsta? Gal jūs žinot?

-->
Papildyta:Minam toliau, pagrindinės gatvės... Matome didelį tvenkinį su baltais liepteliais, man vėl gražu, bet arti neiname, laikas labai spaudžia, šiuolaikiniai žmonės esam

, todėl vaizdas tik iš toli

-->

Bet čia pat ir raudonplytė neogotikinė Druskinikų bažnyčia, turbūt kernaviškės giminaitė

-->

Ir posūkis į dešinę atgal į viešbutį, pro Vilniaus(?) alėją. Čia vėlgi sluptūros, pasigrožėkit keliomis

Man ypatingai graži su driežu

-->

Tolumoje mėlynuoja stačiatikų cerkvė, bet, kaip minėjau, skubam, todėl viskas iš toli pro pastolius

-->

Kągi, grįžtame į viešbutį, pailsėt ir pavalgyt - trumpas pasivaikščiojimas ganėtinai nuvargino. O ryt vėl į trasą - mūsų laukia neatrastasis autobusas link Grūto nr.2 ir važinėjimas ratais ir kvadratais
Papildyta:Labas rytas, keliamės anksti ir traukiam į
Grūto parką 
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1989-1991 metais daug sovietmečio ideologizuotų paminklų buvo demontuoti, ir, nesant nustatytos saugojimo tvarkos, gulėjo sukrauti sandėliuose ir kiemuose, dažniausiai komunalinių įmonių teritorijose. Taip saugant daugelis paminklų buvo apgadinti (vieni nukentėjo demontuojant, kitus pastebėjo prekeiviai metalais ir pan.), o ateityje galėjo būti ir visai sunaikinti, kaip atsitiko kaimyninėse respublikose.
Dėl demontuotų sovietmečio skulptūrų likimo būta įvairių nuomonių ir pasiūlymų. Sunaikinti? Saugoti?
1998 m. Kultūros ministerijos skelbtą konkursą demontuotų sovietinio laikotarpio paminklinių skulptūrų ekspozicijai įrengti laimėjo viešoji įstaiga Hesonos klubas, įsikūrusi Grūte prie Druskininkų. Svarus argumentas buvo tai, kad šios įstaigos vadovas Viliumas Malinauskas ekspoziciją įrengti planavo panaudodamas privačias lėšas, turimas iš šeimos grybų ir uogų verslo, neprašant finansinės paramos iš valstybės. Konkursui pateiktame projekte taip pat buvo akcentuota naujo turizmo objekto reikšmė šio Pietų Lietuvos regiono plėtrai.
Ekspozicijos rengimo darbai pradėti 1999 m. pradžioje. Grūto parkas oficialiai atidarytas 2001 metais balandžio 1 dieną.
Iš www.grutoparkas.lt (šauniai padirbėta su šiuo psl. - išaiškinta kas, kur, kaip patekti nuo A iki Z)
Taigi, keliamės ir spaudžiam ieškoti autobuso nr.2 Druskininkai - Viečiūnai. Nieko nepažįstam šiam miestely, blūdinėjam

Galiausiai moterytė iš autikų kasos apšviečia nelaimėlius ir mes jau laukiam JO

Atvykus kledarėliui, įsėdam, užmatom vietinę publiką

Įvairovė

Į autiką sulipom pirmi, o išlipom paskutiniai

Apsukom didelį ratą, apvažiavom druskininkų priemiesčius, bet po valandos su kapeikom atsidūrėm Grūte. Tiesa, atstumas nuo Druskinikų iki Grūto - apie 5 km

Čia atėjo svajonių išsipildymo metas
Papildyta:Užsimokėjom už fotografavimą, įėjimą, nusipirkau BLKCM ženklelį (būčiau paėmus visą kioską, nes dievinu totalitarinius režimus ir XX a. ideologijas, t.y. duomiuosi tuo laikotarpiu

)
Turistautojus pasitinka dulksnelė ir Ešelonas. Naglai įlipu vidun ir pabandau įsivaizduoti - 50 žmonių, jokio vandens, išvietė kampe, gimdyvė

, jau noriu lauk

-->

Kitoje tako pusėje (beje, visas parkas išraizgytas betoniniais takeliais

) didelė lenta su straipsniais apie Grūto parką iš pasaulio spaudos, truputis autentiškų komunizmo laikotarpio laikraštukų -->

Pirmoji skulptūra - šalia tvenkinio apsistojusi Kryžkalnio motina. Didelė ir įspūdinga, bet aš pirmo norėjau dėdės Lenino

-->

Ir štai, patenku į sovietinį rojų

Atsisuku - žiūriu vamzdis panosėj, taigi sovietų kareivėliai su šautuvias mosuojas

-->

Iš kitos pusės - sovietinių partizanų pulkas, chebra renkasi, tsakant

Imu pajusti, kaip smagu gyvent CCCP

-->

Prasiskynus pro patrankas isvystu vos ne Volto Disnėjaus pasaulį

Valio, lunaparkas

Einu suptis, nusitempiu mamą, ketvirčiui valandos suvaikėjam

-->

Iš vaikystės - atgal į rusišką realybę - va kokią bonką su užrašu VODKA užmatėm

Tik stakančiki graniji trūsta, tikra vakaruška prasidėtų

-->
Papildyta:Betgi dar prišaky visas grožis, teisybė ir šviesa

, todėl keliaujam į Varėnos valsčiaus Ratnyčios apylinkės Grūto agitpunktą

, propagandos pasiklausysim, nuo lietučio pasislėpsim

-->

Na, apžavėjo mane ten komunarų kalbos iš radijuko, panūdau pati visus jus, drugi i druzja, pasveikint

Tauta, diržites

-->

Na, o dabar, manau, nereik čia mano komentarų, patys viską atpažįstat ir žinot

Puikaus darbo biblioteka, pora padrugų, besisemiančių marksitinių idėjų ir kt. Žiūrim

-->

Didelių žmonių mintys

-->
Papildyta:Kągi, idėjų pasisėmėm, slenkam toliau
Žinot, kur esam???

-->

Taip taip, šalia jo, ech, koks vyro stotas

-->

Kadangi jau pradėjau apie herojus, tai šalia ir didysis tautų tėvas -->

Vietinių didvyrių, kaip Kapsukas ir Sniečkus nedėsiu, nes šitas postas ir taip pasaka be galo
Taigi, priėjom idomų dalyką, deja, nė vienas nepažinom, kas tai yra. Todėl gal žinosit patys, o tada ir man pasakysit

-->

Ech, gazirovnaja voda... Pamenat, kaip norėdavot?

-->

Po kaire -->

Ir pati drąsuolė tautos didvyrė -->
Papildyta:Prasidėjo tankesnis miškas, o jame - visas sovietinis gyvenimas... Jums - graži pionieriška mozaika

-->

Praretėjus "Sibirui", užėjome i paštą. Tiesa, iš pradžių manėme, jog ten negalima, tai jūs taip nemanykit ir eikit drąsiai

-->

Jame - didžiulė socialistinio realizmo paroda, pora eksponatu pasimėgavimui

-->

Tiesa, galite užkasti sovietinėje valgyklelėje - kotletai tik už litą

Kainos - kokybės santykis - garantuotas, bebūtų SSRS

. Man šio malonumo patirt, deja, neteko, nes ji nedirbo

Jau begrįžtat į pradinį tašką (prie nedraugiško kareivio), pamatėm dar vieną eksponatą, tiesa, manome, jog čia savivaliautoja

Tikėkimės, žandarų nesutiks

-->

Be viso to, Grūto parke įrengtas mini zoologijos sodas. Įspūdingi paukštukai ir šerniukai
Taigi, tikuosi labai nepavargot, o dabar grįžkite į realybę, juk gyvenam laisnoje Tėvynėj