Atostogavom ir keliavom.
Vieną rugsėjo savaitgalį išlėkiau į pamarį ir panemunę. Atleiskit, jei apie ką nors jau čia buvo kalbėta. Ir nuotraukų kokybė vis dar telefoninė...
Taigi,
Kelionė į pamarį ir panemune. Visų pirma ačiū buvusioms kolegėms, kurios mane pakvietė smagiai pasivažinėti po vakarų Lietuvą. Taigi smagi kompanija pajudame į Šilutę. Geroje kompanijoje kelias neprailgsta.
Šilutėje aplankome savo kolegas šilutiškes. Pietūs ir ekskursija po miestelį. Lankėmės Šojaus muziejuje, pasivaikščiojom gatvėmis. Patiko plačios erdvės mieste, seni raudonų plytų pastatai.


(aha, jau buvau pamirsusi, kaip nuotraukas deti

)
Buvusio 200 vietų kalėjimo patalpos dabar priklauso Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklai:


Iš Šilutės pajudam į Kintus. Ten aplankom Kintų Vydūno kultūros centrą. Apžiūrim muziejų, vaikų dailės centrą. Centro kiemelis:

Keliaujam į Ventės rago ornitologinę stotį:

Esu buvusi čia, bet įspūdis toks pat stiprus. Užlipu į švyturį. Toks tas švyturys:

Bangolaužis, kuris man pirmą kartą labai patiko, stipriai užlietas Marių bangų, todėl minties pasivaikščioti juo atsisakau

Ornitologijos stotyje pasiklausom linksmų pono L. Jezerskio pasakojimų. Apžiūrim ekspoziciją. Nusiperkam rūkytos žuvies (oi moka jie bizni daryti!).
Papildyta:Pavakary iš Mingės kaimo turėtumėm plaukti laivu. Bet dar turim laiko, todėl sustojam Ventainėje. Kas čia veikiančioje kavinėje kavos išgerti, kas po naujai statomą prieplauką pasivaikščioti, kas šiaip pamaklinėti.
Ventainės poilsio ir turizmo centrui priklausantis pastatas:

Skulptūros ventainėje:

Mingės kaime irgi buvau nebe pirmą kartą. Spalvingi senoviniai namukai:



Vienintelė gatvė upė:


Sėdam į laivą Perloja ir plaukiam Kuršių mariomis, Minija, Upaite, Kniaupo įlanka. Pučia labai šaltas vėjas, danguje tik pilkuma. Todėl plaukimas šiek tiek prailgo.
Papildyta:Panemune.Aišku, buvo dar ir pamario. Bet kadangi buvom užsakę ekskursiją, iš pat ryto nudūmėm į Švėkšną. Švėkšnos bažnyčios ansamblis paliko nepaprastai gerą įspūdį. Švėkšna pirmas mano matytas provincijos taškas, kuris galėtų lygintis su miestų architektūriniais paminklais. O be to gidė labai įdomi moteris, mums tiek daug papasakojo.
Švėkšnos bažnyčios nuotraukų nedėsiu, nes prisimenu, kad jų yra šioje temoje.
Antra vieta, man palikusi labai gerą įspūdį, tai Pliaterių dvaras ir parkas.
Dvaro vartai:

Alėja:

Saulės laikrodis prie dvaro. Šviesaus meto skulptūros atsimerkę, tamsaus - uzsimerkę. Parke daugybė skluptūrų antikos tema:


Pliaterių rūmai: Villa Genovefa:
Papildyta:Rūmų puošmena:

Šuniuko skulptūra:

Prie rūmų - tvenkinys su dirbtine sala ir deivės Dianos skulptūra:

Parke daug retų ir įdomių augalų:

Pliaterių rūmai iš kitos pusės:
Papildyta:Pasigrožėję Švėkšna, grįžome į pamarį, į Rusnę, miestelį, įsikūrusį saloje Nemuno deltoje. Aplankėme etnografinę sodybą Sirvytėlės kaime:

Sodyboje man labiausiai patiko šis avylys:

Pasisukiojom po Rusnės miestelio prieplauką, nusipirkom rūkytos žuvies.
Rusnė, matyti tiltas, kuriuo patenkama į salą:

Iš prieplaukos - toliau jau Kaliningradas?

Pamažu patraukėm namo.
Pakeliui aplankėm legendomis ir padavimais garsėjantį Rambyno kalną:


Jurbarke užsukom į V. Grybo muziejų. Įdomus muziejus. Čia pat veikia stiklo dirbinių dirbykla. Tai prisipirkome stiklinių papuošalų. Jurbarke ir papietavome
Papildyta:Važiuodama norėjau aplankyti Panemunės pilį tai ir sustojome prie jos. Prieš išvažiuodama domėjausi apie galimybę patekti į pilies vidų ir jos darbo laiką. Šeštadieniais dirbą iki 17 val. Bilieto kaina 2 Lt suaugusiam. Pilis rekonstruojama. Kadangi pilis priklauso Lietuvos dailės akademijai, tai toji rekonstrukcinę betvarkė labai gražiai suderinta su dailės darbais.
Panemunės pilis:

Pro langelį:

Panemunės teritorija labai gražiai tvarkoma. Tvenkiniai prižiūrimi:

Skubėjome į Raudonės pilį, tai labai mažai čia pabuvome.
Raudonės pilis, nors ir sutvarkyta, daili, didinga, bet man paliko mažesnį įspūdį, nei Panemunės. Į jos apžvalginį bokštą nebeįlipome, kad ir kaip skubėjome, nes šeštadienis viskas okupuota vestuvininkų.
Nuotraukų iš Raudonės nedėsiu, nes mačiau, čia jų yra.
Važiuojam toliau. Sustojome Veliuonoje. Iš pradžių nuskubėjome ieškoti Lietuvoje reto medžio tulpmedžio. Aišku, jis jau seniai nužydėjęs. Apžiūrėjom Nemuno slėnį nuo apžvalgos aikštelės:
Nemunas:

Apžvalgos aikštelė:

Seniūnija:

Baznycia: