Ištekėjau 25-erių, gyvenom su vyru sau sočiai ir laimingai. Vaikai? Kokie vaikai? Mes dar patys vaikai.. o tiems, kurie vis užmesdavo "kada vaikuti užsisakysit?..", atrėždavom griežtai ir aiškiai "Žinai kada?? OGI NIEKADA"
Tik atėjo toks įdomus laikas, kai širdelėj sukirbo, jog "tūsai, vakarėliai ir fiestos" yra gerai, bet turėt KAŽKĄ (apart 3 kačių), kas bus dalelė tavęs, kas tave TURĖS, mylės besąlygiškai, yra dar geriau..
nustojau vartoti KT. po pusantrų metų KT nevartojimo rezultatas 0-linis. ta prakeikta viena juostelė
Kartą, kai mmm vėlavo, pilvą taip įkyriai maudėjo, iki "starto darban" buvo likę pusvalandis, pagalvojau sau, kad ai, maž pasidarysiu testą. pasidariau (užlašini reikiamo skysčio ir penkiom minutem išeini net nelaukdama rezultatų (visgi akys jau padažytos))testą, ateinu pažiūrėt - II !!!
širdy sumišimas, pasimetimas, džiaugsmas! skambinu vyrui, sakau "AR ŽINAI <...>!!!"kalbu, o pačiai ašaros kaip pupos rieda, kitam telefo gale girdžiu kaip vyro balsas susigraudino, kaip rėkia ragelin, MUMS PAVYKO!!
kažkur grimzta naglos, ciniškos bobos įvaizdis
Visas nešiojimas buvo idealus. nei pykino, nei silpna buvo, tiesiog vadovėlinis variantas - puikiai, lengvai, tarsi išburtas
Apsiskaičius nėštumo, gimdymo literaturos, buvau pasiruošus, laukiau gimdymo. Su savo ginekologe nesitariau - toks lengvas nešiojimas, tai koks skirtumas pas ką gimdyt. Atėjo mano terminas gimdyt, negimdau. nieko.. savaite to tariamo pernešiojimo - nieko tokio. praėjo ir ta "nieko tokio" savaitė, o mano pilvūzas spardosi sau laimingas, ir lyst laukan net nesiruošia. Mano gydytoja sako, jog ateina savaitgalis, gulk 5-ienį į GN, man ramiau bus, nes visgi pernešiojimas jau ne niekinis. Kadangi gyvenu keliasdešimt metrų nuo GN, sakau, jog negulsiu, geriau jau ateisiu pasitikrint toniukų 6-dienį, o jei jau per savaitgalį negimdau, tada 1-ienį ateinu su tašyte 6-dienis
ateinu pasitikrint - toniukai lėėėti, tad dar liepia ateit i pavakarį. ateinu - viskas ok, patikrina gimdos kaklelį - vargani 1cm. gimdymas TOOOOLI.
Po patikrinimo man vis daugiau pamaudžia pilvelio apačią.
7-dienis
maudžia toliau, bet lengvai. tik nerimas kyla
.. su vyru sėdim, žiūrim futbola, anglijos Premier lyga, sergam už savo Manchester United, o jie, kaip tyčia, pralaimi!! nerimas kyla toliau, nes futbolo metu skausmai kartojasi kas 15min, kuo toliau, tuo intensyvesnis skausmas. ir dar tas MU pralaimėjimas!! vyrui sakau "del visa ko nueinam pasitikrint, jei nieko gero, bent ramiai bandysiu užmigt" [kaip minėjau, GN uzh keliu dešimčių metrų, tad man ramiau nueit pasitikrint]. Nueinam i GN, ieškau budinčio ginekologo, ir o Dieve!, išlenda iš kabineto vyras! Na, nebėgsi gi, taip? patikrina - 1cm, galim miegot drąsiai (kažodėl manęs tai neramina). Gryžtam namo, pavakaroję einam miegot, aš bandau užmigt, tačiau skausmeliai kartojasi, dažnėja, užsirašineju - kartojasi kas 10min!! laukiu toliau. vidurnaktis - aš nemiegu. jau trinuosi apsirengusi po namus tyliai dejuodama (katinas iš paskos trinasi), skausmas kartojasi kas 7min.. nutariu - viskas, einam i GN. jei kas, pareisim namo. 2h nakties. nueinam į GN, budinti akušerė duoda GN naktinukus, sako "jokių tikrinimųsi, jei jau nemiegi - GIMDAI". apsirengiu, laukiu budinčio gydytojo. ateina tas pats "bachūriuks", patikrina - valioooo tas pats 1cm!! man lengva panika. 
nueinam i gimdykla, trainiojamės, man skauda jau nerealiai, sėdėt negaliu, gulėt negaliu, stovėt/klūpėt negaliu, nes svaigina, silpna, jausmas, jog apalpsiu. akušerė meiliai pasako neįsijausk, čia tik pradžia". norisi visus išsiuntinėti 
po dviejų valandu mano kančių ateina gydytojas patikrinimui - 1cm. sako, jog užmirščiau mintis apie gimdyma be epidūro, jog norint nuskausminimo reikia kreiptis ten ir ten. po valandos vyras išsiunčiamas ieškot anesteziologės. gavau epidūrą - KAIFAS!! NEskauda!!
kas pusvalandį ji sulašina dozę, rodos, jog bus saldus, ramus gimdymas.
1-dienis
8h ryto. keičiasi pamaina, mano bachūriuks atsisveikina, įeina MANO GYDYTOJA - moralinis palengvejimas akivaizdus. apžiūri - o santa monika, jau NET 2cm atsidarymas..
gydytoja sako, jog nieko nebus, teks nuleisti vandenis. Na, jei reikia, tai reikia.. nuleidžia vandenis (jie skaidrūs), lašina skatinamuosius, po valandos rezultatas niekinis... apie skaumus pasakysiu trumpai - gydytoja anesteziologei liepe didint epidūro dozę, anesteziologė skėsčiojo pečiais, jog negali, max dozė sulašinta, duodamas deguonis, didinama skatinamųjų dozė, aš alpinėju ant stalo, kaklelis skečiamas rankomis - max ką pasiekė - 4cm!!!!.. staiga vaiko toniukai ėmė kristi, nežinia iš kur atsirado gal 4 gydtojai, sekundžių reikalu buvo nuspresta daryti cezarį, pakišo pasirašyt popiergalį - mane jau veža operacinėn. vežant anesteziologė kažką bando man aiškint, jog skaudės mažumėlę, o daugiau nieko lyg ir nepamenu, nes ir taip skaudėjo nežmoniškai. operacinėj mane nukryžiuoja, suleidžia morfijaus (pilna nejautra) ir... pjauna morfijui nesuveikus.. pjovimo skausmas, lyginant su sąrėmiais yra niekinis, bet kai suleido rankas idant sūnų ištraukt, klykiau gerkliniu balsu, ir.. trūkau..
sapnuoju kažką, pabundu - anesteziologė sako, jog turiu sūnų.. sugebu paklaust kiek pagal APGAR zuikis gavo- kol kas nežino, neįvertino.. trūkau vėl
kaip ir viskas
sūnutis gimęs gavo 6 balus, po pusvalandžio - 8. auga sveikas, drūtas.kas nerealu, tai po besniegės žiemos, juokaujant vėluojančių Sausinukių nėštukių pašnekesiuose, jog gimdysim tik PASNIGUS (kad vyras i GN rogutėmis
nuvežt galėtų), atsigaivaliojus po operacijos, gulint reanimacijoj, pro langa pamatai SNINGANT.. naktį miegojau mažai - žiūrėjau pro langa į tyrą, lengvai kąsniais bekrentantį sniegą, rodės jog lauke kvepia vanile ir šokoladu.. gyvenimas keičiasi - aš turiu SŪNŲ..
