Na, Vataipva, žinok skubėjau tavo istoriją skaityt, tikėdamasi nerealaus skaitymo malonumo - akurat - ir juokas, ir ašaros.... Biškį primena mano pirmą gimdymą su tuo iiiiiiiilgu pradiniu neatsidarinėjimu, max narkotikų doze ir max skausmu, bet tada man kažkaip pavyko išstumt (irgi nuleido vandenis, pradarė kiek trūko rankom...) savo beveik 5 kg vyruką, o šito gimdymo Cezario pojūčiai panašūs - darė irgi super skubiai, ale kažkaip spėjo nuskausminimas suveikt...
Galima gi tą istoriją sau perrašyti (na, į SM jau nedėsi...), bet sūnučiui kada nors suredaguotą duot paskaityt

.