O jos ašarėlės pirmas dienas paliekant lopšelyje ją, pačią mane priversdavo paslapčia nusišluostyti ašarą... 
Pirmą sav. pasiimdavau dukrytę prieš pietų miegą, o paskui vis vėlindavau laiką. Šiaip priprato gana greitai, kad būtų jai ramiau, leisdavau neštis kokį žaislą ar knygelę iš namų. Į lopšelį ėjome jau mokėdamos daryti ir prašytis ant puoduko, pati mokėjo valgyti šaukštu ir gerti iš puoduko, tačiau reikėjo miegui čiulptuko( po poros mėnesių atprato 
).
Ėjo ir su pampersais (dar ir dabar su jais 
), ir tutės iš burnytės nepaleisdamas. Valgyt pats ir gert iš puodelio truputį mokėjo, bet neypatingai 
Per pora mėnesiukų ir tūtės nebereikėjo, ir gertuvę pamiršo, ir valgyt pats išmoko Nors juos ten gražiai auklėtojos maitina, bet kadangi jis pas mus beždžionėlė, tai tikriausiai pamatė kad kiti vaikai patys valgo ir geria iš puodelių tai ir jam prisireikė 
Keliatą kartų palaukiau už durų, paklausiau, o kai nutilo prasidariau tyliai duris ir pažiūrėjau, jis jau su vaikais žaidė kaip niekur nieko
), nuneši seilinukus, paklotėlius į lovytę, pampersų ka,m reikia, tučių ir pagal poreikį Manajam ir miegui soskės reikėjo ilgaiiii, kol pelytė nenusinešė (tuomet perspėjom auklėtoją, kad jei ką - leistų į lovytę kokį žaislą pasimt 
). o aš kaip užsukta radijėlė vis kartodavau jam,kad mamytė jį labai myli, kad jo nepaliks, jis pabus su vaikučiais, pažais, pamiegos, pavalgys pažais ir mamytė pas jį ateis. ir taip visą mėnesį gerą. Man pradėjus eit į darbą, vedžiojo močiutė, o auklytė ten ir gera - jį iš karto ant rankų ir vsio. čia jau kaip ir jų ritualas būdavo 
Pamperių senai nebeturim, pavalgo pati, geria iš puodelio, šnekėt daug maž šneka. Su nusirengimu kaip kada, kelnytes nusimauna, bliuskutes ne visada Tik neįsivaizduoju kaip su pasilikimu bus... Atėjo laikas kai su seneliais ir net tėveliu sunkiai pasilieka, jau nekalbu apie svetimesnius žmones. Na, tikiuos viskas bus čiki, aš guodžiuos kad gal kaip tik bus priešingai, tiek bijau, o ji ims ir normaliai pripras
. Nors mama vis tiek jai labai reikalinga, namie ištisai turiu su ja bendrauti, na arba iniciatyvos turi imtis tėtis.
Na ir net nesitikejom, bet per pora savaiciu priprato Ir dabar vakare jau kai pasiimu is darziuko sako "pamiegosiu namuose ir tada i darzeli vaziuosiu" jau manau tokio amziaus vaikiukui reikia bendravimo su bendraamziais daugiau, o ne vien su mama
tai jis vis ateina pasiziuri ar as esu. Nakti,tai net verkdavo,kukciodavo per sapnus. Duodu melisos arbateles,kad stresa nuimt,nes mes prie to pacio atsisakem ir buteliuko,tai vaikui gavosi du stresai viename. Nu tikiuosi viskas bus gerai ir vaikas pripras. Sekmes visoms.
