Įkraunama...
Įkraunama...

Mamos mirtis - kaip tai išgyventi?

Labai uzjauciu tave...man asaros akyse susikaupe, nes pati pries metus abudu tevelius palaidojau, bet mamos mirtis labiau sirdyje isirieze...abudu teveliai mire man ant ranku, taciau tevelio mirtis buvo labai grazi ir rami, o mamyte mire...sunkiai, tas vaizdas man istrigo atmintyse...ir as niekaip negaliu to suprasti uz ka pasaulyje tokia neteisybe....mano mamyte visa gyvenima aukojo del kitu, ir tokiose kanciose mire. Bet zinau jei tureciau galimybe pasirinkti buti salia jos mirties minute ar nebuti - pasirinkciau BUTI. Tiesiog pačio artimiausio zmogaus mirties akimirka labai ilgam uzstringa mintyse, jei mirtis grazi tai atsiminimai ne tokie skaudus, taciau priesingu atveju mirties faktas tampa dar sunkiau pakeliamas . Kaip bebutu keista, bet kiekviena diena jauciuosi taip lyg buciau geru pora valandu su mama praleidusi. Mes buvom geriausi draugai: as ir mano teveliai. Zinoma mamyte visad bus mamyte wub.gif .
Labai tave uzjauciu, tikrai labai labai, zinok tavo mamyte salia taves ir visada salia taves bus.
Atsakyti
Skiedra, labai užjaučiu.
Atsakyti
Aš irgi išgyvenau tą tragediją. Todėl žinau, kaip tu jautiesi. Kai pradedu galvoti apie MAMĄ - širdis drąskosi į visas puses, nors jau rugsėjį bus 2 metai, kai ją Dievulis pasiėmė. Subyrėjo gyvenimas, kai sužinojau, kad jai liko gyventi kelios dienos. Kaip tik buvo rugpjūčio pab. Labai prašiau Dievo, kad tik MAMA nemirtų per mano sūnelio gimtadienį (09.02). Ačiū Dievui, jis išgirdo (ji mirė 09.08). Nuoširdžiausia tau užuojauta. Mes paprasčiausiai nieko nebepakeisim...
Atsakyti
Labai uzjauciu tave Tatli.Pries puse metu as taip pat patyriau mamos netekti.tikrai buvo labai sunku.taciau jeigu salia taves yra mylintis vyras,mazas besisypsantis vaikelis tu tikrai atsitiesi is to liudesio.aisku mamos niekas niekada nepakeis,taciau gyvenimas juda i prieki ir turi atsigauti .puikiai tave suprantuir linkiu tau stiprybes.
Atsakyti
nebeturiu ir aš mamos. jau 4 metai. Sirgo vėžiu. Buvo baisu matyti ją kenčiančią ir gęstančią ir žinoti, kad niekuo negali padėti verysad.gif Bet manau lengviau palaidoti sirgusį žmogų, turi laiko susiaikyti su likimu. Maniau ir aš, kad išprotėčiau, bet nieko, ištvėriau. Labai padėjo vyras ir jo tėvai. Tik mano tėvas palūžo, baigia prasigerti.
Laikykis ir tu, juk turi kas tave myli, gyvenk dėl jų. O mama tebūnie tas angelas, kuris saugos tave ir tavo šeimą.
Atsakyti
Užjaučiu.
Plaučių uždegimas tikrai labai klastingas ir baisus dalykas. Prieš porą metų, kai dar mokiausi mokykloje, teko palaidoti bendramokslę (jai tebuvo 17 m.), kuri irgi per porą dienų užgeso reanimacijoje su abiejų pusių plaučių uždegimu ir pleuritu doh.gif verysad.gif Atsimenu, nuėjom atsisveikinti - žiūriu aš į ją ir negaliu patikėti, kad mirusi unsure.gif
Atsakyti
Tatli,
žinau, koks didelis ir sunkiai pakeliamas skausmas gniaužia tavo sielą. Palaidojau ir aš savo mamytę lapkričio mėn. Nėra tos dienos, kad apie ją nepagalvočiau. Verkiu, kai visi nueina miegoti... Kuo daugiau galvoju, tuo labiau jaučiu, kad ji visad čia šalia manęs. Taip, kaip ir tavo mamytė dabar visad šalia tavęs ir tavo šeimos. Pasakyk, juk jauti ją šalia savęs, tik apkabinti negali... O ji ir tau nepasakius žinojo, kad tu ją labai labai... mylėjai.
Mamytė tavo labai norėtų, kad būtum laiminga... Stiprybės...
Atsakyti
labai sunku netekus mamos, bet brangiausias zmogutis su tavimi-tavo kudikis tai tavo kunas ir kraujas, tavo ateitis... ir as pykstu ant viso pasaulio kodel is musu ateme dukryte... sunku laidot savo tevus, bet vaikus neduok Dieve...
Atsakyti
Labai tave užjaučiu,aš irgi netekau mamos,jau 3 metai.man irgi paskambino slaugytoja iš ligonines ir pasakė tuos baisius žodžius.Skausmas beribis,irgi nebesinori gyvent.Iki šiol negaliu atsigauti.Dažnai verkiu.
O tavo mama labai jauna dar buvo,Įsivaizduoju ją,nes man 47.Liko dar daug nepasakytų švelnių žodžių.Tu teisingai sakai .aš pritariu,kad reikia sakyti mamoms ,kad jas mylite ir kuo daugiau bendrauti,nes laikas greit bėga,ritasi nuo kalno.
Tau sunkiau buvo,nes tu laukeisi,reikėjo saugoti mažiuką.Bet dabar turi gyventi ir galvoti daugiau apie jį,nes dabar tu MAMA.
Atsakyti
Labai užjaučiu visas netekusias savo atrimiausio žmogaus- mamos. Šiandien netekau ir aš jos cray.gif . Be galo sunku, nors ruošiausi tam ilgus 14 metų ir 1 mėnesį... tiek ji gulėjo patale, praradusi gyvenimo džiaugsmą ir su vis blėstančiu tikėjimu pasveikti.
Jai buvo tik 50 metų verysad.gif .
Atsakyti
QUOTE(Soul @ 2007 08 15, 11:06)
Labai užjaučiu visas netekusias savo atrimiausio žmogaus- mamos. Šiandien netekau ir aš jos  cray.gif . Be galo sunku, nors ruošiausi tam ilgus 14 metų ir 1 mėnesį... tiek ji gulėjo patale, praradusi gyvenimo džiaugsmą ir su vis blėstančiu tikėjimu pasveikti.
Jai buvo tik 50 metų  verysad.gif .

priimk nuoširdžią užuojautą,gal ten jai dabar daug geriau,jei sakei kad sirgo,visi mes kada nors ten papulsim unsure.gif undefined
Atsakyti
QUOTE(Soul @ 2007 08 15, 10:06)
Labai užjaučiu visas netekusias savo atrimiausio žmogaus- mamos. Šiandien netekau ir aš jos  cray.gif . Be galo sunku, nors ruošiausi tam ilgus 14 metų ir 1 mėnesį... tiek ji gulėjo patale, praradusi gyvenimo džiaugsmą ir su vis blėstančiu tikėjimu pasveikti.
Jai buvo tik 50 metų  verysad.gif .

Užjaučiu...
Laikykis, stiprybės.....
Atsakyti