o kur parašyta, kad privalo atsakyti?

kuo kunigas remsis? savo nuomone? subjektyvu. pasiaiškinimas skambėtų taip: "mano nuomone, ši pora nenusipelnė būti sutuokta bažnytine santuoka"? kažin, a suprastų ta pora (ypač, jei juos valdo pinigėliai ir laikas ("nu ko tas kunigas čoa dergias? gal mažai pinigų davėm?"), žiniasklaida ( neduok, Dieve, patekti į jos nemalonę)... na pasakykit, kaip kunigas gali atsakyti tikėjimo prašantiems, nors ir numano, kad tai netikra? kartojuos, bet ar vien remtis nuomone? o jei pora nuoširdžiai nori priimti sakramentus, bet bent keli kunigai pareiškia: "žinot, o mes netikim"?
o kas būtų, jei kunigas atsisakytų sergančiam žmogui suteikti Ligonių sakramentą? pvz: niekada į bžn nėjęs žmogus suserga (niekada nėję į bžn jaunieji) , nusprendžia, jog gal verta pažiūrėti, kas ten sakramentas, mažu padės (jaunieji: norim gražios ceremonijos). abu sakramentai lygūs. ką daryti kunigui?atsakyti ligoniui (kunigas žino, koks tai žmogus, ir koks jo mąstymas)? jei galima atsakyti netikintiems jauniesiems, ar galima atsakyti ir netikinčiam ligoniui žmogui?
smalsute, aš tik bandau svarstyti. šiaip pritariu tavo nuomonei, jog kunigas turi turėti teisę atsakyti į sakramentus "iš reikalo", o ne iš širdies... deja... kunigas yra ne tik Dievo, bet ir žmonių tarnas. jis privalo suteikti viską, ko tik yra prašomas. tokia jų dalia. esu mačius nemažai porų, kurios bžn santuoką priima kaip vestuvių ceremonijos dalį, gražią pramogą... ir esu mačius, kaip po ceremonijos kunigas linguoja galva, žiūrėdamas į išeinančią porą.