Papasakosim ir mes savo istoriją...
Dukrytei nuo gimimo ašarojo ir traiškanojo viena akytė. Ir lašinom, ir masažavom, ir arbatom plovėm, ir svarbiausia laukėm- galvojom laikas išgydys... Jei būtų pūliavę- nebūtų išeities- seniai būtumėm tai atlikę. Bet mums po labai nedaug... bet nuolat traiškanojo ir ašarojo...

Taip sulaukėm 9 mėnesių. Pasiskukndėm, siuntimas į klinikas... Ten pasiūlė iškart padaryti, sako jau didelė- kuo greičiau. Tai vakar prazondavo

Verkė bejėgė mažylė. Man baisus tas bejėgiškumas

Norėjo guldyti, kad sekantį rytą (šįryt) praplovimą daryti, kadangi pasirodė kraujuko- kad neužkrešėtų. Mes išsiprašėm namo. Tada gydytojas (išgirtasis Žukauskas) lyg ir persigalvojo- važiuokit, sėkmės, apie praplovimą nebešneka

Jau visai beišeinant, atsisveikinant su juo sakau, bet gydytojau man neramu dėl to praplovimo, iš pradžių ir kalbos kitos nebuvo- tipo jis būtinas, o dabar jau ate... Tai sako- gerai, atvykit ryte- praplausim

Dar svarstėm su vyru ar važiuoti, ar ne- bet ryte su
100 lt "dantyse" nuvykom, praplovė, maloniai išleido

Dabar žinau, kad padariau ką galėjau dėl savo saulytės. Mažylė ir vakar, ir šiandien jaučiasi gerai, žaidžia, linksma, nieko nematyti, kad jai kažką būtų darę. Man dar gomurys užgniaužtas, eisiu
įkalti 
Bet ta griaužatis- bereikalinga. Man atrodo, kad čia, SM, ši procedūra labai sureikšminta, dėl ko ir aš pati taip jaučiausi. Nebijokit to, mamytės. Juk vaikučiams ir dantukus tenka tvarkyti, ir skiepyti... Jau nekalbu apie kokią lašelinę mažuliui susirgus. Manau pastaroji procedūra būtų sudėtingesnė. Reikėtų džiaugtis, kad turime kur kreiptis, kad galime išspręsti problemas. Per tuos 9 mėnesius aš pati pavargau matyti, kaip mano mažulytės akytė vis ašarota... Šiandien dar gal ne, bet nuo rytojaus jau tik džiaugsiuosi, kad yra tokia procedūra. Nieko čia nepadarysi, toks gyvenimas...

Stiprybės visoms, kurios turite šią problemėlę

Vieną dieną ji vienaip, ar kitaip išsispręs.. kaip mums