O ka Jums sako del ugio? Augima stabdo dideles vaistu dozes?

Sakykit, o kaip ta antinksciu krize pasireiskia?

[/quote]
Aš nežinau, kodėl taip būna, gal jai paprasčiausiai pritrūksta hidrokortizono...Bet ji staiga pasidaro vangi , kai kada vemia, nukrenta cukrus. Tada susileidžiam hidrokortizoną ir lekiam į klinikas. Ten sustato lašalines, atstato Na ir K ir kaip ir sveiki. Tik pastebėjau, kad mums po to , po kokių 3-5 dienų, koks virusas išlenda, sukarščiuojam ar kosėt stipriai pradeda.
Aš tik noriu pasakyti, kad mūsų atveju visada ta krizė būna netikėta, t.y. mergaitė linksma, žaidžia, na, gal pietų šiek tiek ankščiau nuėjo miegoti. Nei kosėja, nei sloguoja, nei pati skundžiasi kad būtų kas negerai. O paskui pastebi, kad labiau glaustosi, ant rankų prašosi. Pamatuoju cukrų-norma. O po 20 min glikemija jau būna tik virš 4, jau matai, kaip tavo akyse ji glemba. Tai dar gerai, kad tokiais atvejais dažniausiai aš pati šalia bunu o jei kokiam darželį...net aš pati negaliu susivokti, kai jai taip staigiai viskas blogėja. Kartą buvau palikus pas močiutę kaime. Bet kadangi mano mama šiek tiek bijo, kad kas gali jai atsitikti, tai visada dar šalia sesuo būna (tik noriu pasakyti, kad normaliam vaikui tiek dėmesio nieks neskirtų). Tai įprastai žaidė kieme, lipo laiptais ir susiėmė už galvos: "ai, kaip skauda galvą". Bet nei nugriuvo, nei ką. Mama pasisodino ant kelių ir suglebo mamos glėby. Visa kaip guminė, galvos nenulaiko...tik kad dar atsiliepia kalbinama. Tai vos spėjom į klinikas. O paskui, po savaitės, kai buvom bebaigę gryšti prie įprastinės vaistų dozės, prasidėjo karščiavimai. Ir dažnai kaltinu save, ar ko nesuprantu, ar ką pražiopsau, nes jei matyčiau, kad jai negerai, padidinčiau dozę ir nebūtų tokių nesamonių. Šeip aš ją labai žiūriu, jei koks kosuliukas ar kas, visi aplink šokinėjam. Bet vistiek tos didžiosios krizės mus ištinka nepasiruošiusius.
Bet, kiek žinau, čia tik mums taip būna. Ką padarysi, matomai taip lemta. Tik papasakoju, kad ir jūs žinotumėt, kad tokiu atveju vaikas labai greit suglemba, pasėdėti nebegali, jokie saldainiai nebepadeda, nes nebečiulpia, netgi kai duodu skystą gliukozę, bijau kad neužspringtų, nes neberyja. Bet kai pradeda suleistas hidrokortizonas veikti, matai, kad ji po truputį grįšta.
Linkėčiau, kad niekam to nereiktų patirti...