[quote=sraigiausia,2007 06 01, 08:39]
[quote=Andro,2007 05 30, 20:14]
Peržengia realią suvokimo ribą ir būtent save vertina labai dvasingą, suvokia kaip didžiausią privalumą, nors man matyt su suvokimu prastai- niekaip to dvasingumo nejaučiu .
Pati kazkada laikiau save labai dvasinga

Gyvenimas priverte atsisveikinti su tuo dvasingumu

Tai neatsitiko is karto - vyko ilgas ir skausmingas procesas, dabar, kai prisimenu tas dienas ir buvusius kai kuriuos savo poziurius- dar ir dabar baisu pasidaro.
Gal zmogui padetu apilankymas kitose, ne tokiose uzdarose bendruomenes? Vis smegenys prasivedintu.
Nes is patirties zinau, kaip bunant vienoje uzdaroje erdveje ir nuolatos girdint viena ir ta pati tikrai gali ''stogelis pavaziuoti".
[/quote]

Aš tai makteliu kartais per tą jo dvasingumą, bet sunku tai labai šalia tokio gyventi.O dar visa jo bendruomenė gi jį užjaučia ir palaiko...