Aš esu savęs kūrėjas...

Šią temą sukūriau todėl, kad apie tai galvoju kasdien. Mėginau apie tai diskutuoti pozityvisčių temoje, bet pasijutau nesuprasta, todėl nusprendžiau sukurti atskirą temą.
Nemanau, Shidduh, kad vien nuo mūsų priklauso visas gyvenimas ir mūsų aplinka. Tame dalyvauja ir Dievas, kaip aš jį suprantu, ir tie dvasiniai vadovai, kurie mums paskirti arba kurių valdžioje esam (tarkim, Karmos Valdovai).
Bet sutikit, kad mes daug ką kuriame savo mintimis ir žodžiais. Tarkim, kalbam su kokiu nors žmogumi. Galim tą patį vienaip pasakyti ir kitaip. Tarkim, esam suirzę ir suerzinam žmogų, su kuriuo bendraujam. Jis gali įsižeisti ir t.t. Arba sugebam suvaldyti savo susierzinimą, gal atsiprašom to žmogaus, kad esam nekokios nuotaikos, ir jo nesupykdom. Juk toliau įvykiai klostysis skirtingai.
Galim priimti vienokį sprendimą arba kitokį. Vėlgi- ateitis priklausys nuo to, kokį sprendimą priėmėm.
Argi tai nėra kūryba?
"mastymas yra aisku dovana , tik mastyk nemastes lemta taip but ir bus . Niekas neturi aiskeregystes" (renax)
Kodėl niekas neturi aiškiaregystės? Dauguma ją turim, tik ne visi pripažįstam tai. Aš, pvz., spalio mėnesį žinojau, ką darysiu dabar. Žinojau, kokie manęs laukia pasikeitimai gyvenime. Jie įvyko. Galima sakyti, aš pati tuos pasikeitimus ir sukūriau. Mumyse yra žinojimas, tik ne visuomet juo patikim, norim jį išgirsti.

"nelabai logiška tema g.gif niekada nesu niekur girdėjusi,kad mes save kurtume doh.gif manau mes ,visi žmonės, paprasčiausiai augame ,mokomės ir tobulėjome.jeigu galėtume kurti save,tikrai pralenktume visus aktorius ,dainininkus,prezidentus ir t.t nes mes kurtume save iki jų lygio. schmoll.gif tai išviso temos esmės nesuprantu.čia yra daug temų išsikalbėjimui,savo nuotaikos išraiškai pateikti ir pan."
Jweigu tu nesi apie tai girdėjus, tai dar nereiškia, kad giti apie tai nėra girdėję. Yra toks forumas "Minčių fontanas", kuriame labai daug ir plačiai šnekama apie minčių kuiamąsias galias. Yra žmonių, kurie studijuoja, kaip mintimis kurti programas, kurios veiktų. Mes tas programas visi kuriame, bet darome tai nesąmoningai.
Ar būtina pralenkti aktorius, dainininkus, prezidentus? Aš asmeniškai nenorėčiau būti viena iš tų, kurie nenueina nuo žurnalų viršelių. Man tai nėra įdomu. Galima gyventi labai ramiai ir padaryti daugiau nei prezidentai...

as nemanau, kad tai kuryba. nezinau ar esi ka girdejus apie "fourth way" mokyma. paiimu ji pavyzdziu, todel, kad ten tiesiogiai yra ivardintas terminas "zmogaus sielos transformacija".
as manau, kad zmogus turi pasirinkimo galimybe, kuriuo keliu jam eiti. ar lipti i kalna ar leistis zemyn. taciau kuo auksciau kili, tuo subtilesnius ir sudetingesnius uzdavinius gauni. kitur tas lipimas i kalna dar vadinamas gyvenimo mokykla. kiek zinau vienas is sunkesniu uzdaviniu (daug kur ivardijamu kaip gundymai), kuomet zmogus ima neigti blogi, ir pripazista tik geri. tuomet prasideda kovos vardan rojaus zemeje, siekiai isvyti blogi is sios planetos ir t.t. daugiau apie tai galima rasti ivairiu autoriu darbuose, nors ko gero aiskiausiai sis procesas aprasytas labai senoje starovieru ar tai pan knygoje "nevidimaja bran".
as manau, kad zeme yra tokia, kokia turi buti ir zmogus turi ismokti ja priimti tokia, kokia ji yra. visos kitos panasaus pobudzio kalbos, man primena mokinuko, ka tik uzdariusio paskui save pradines klases duris ir atidariusio duris i pagrindine, svaiciojimus apie neteisinga svietimo sistema ir donkichotiska kova su su mokytojais ir direktoriumi.
p.s. sia tema reiktu perkelti i ezoterikos skyriu.

Nemanau, nes nematau šioje temoje nieko ezoteriško...Tiesiog tai yra gana intymūs dalykai.

Nezinau, gal as cia ne visai i tema, bet cia buvo paminetas zodis karma.Stai tuo dalyku as tikiu.Labai daug esu apie tai galvojusi, gvildenusi savo ir tolimu proseneliu gyvenimus ir isties priejau isvados, kad mus kita karta kazkas valdo ir tas kurimas, apie kuri cia kalbama, nevisada priklauso nuo mano noru, minciu.Tas kazkas pavagia lyg trumpam mane, t.y. atjungia, o viska daro pries mano valia.Gal as cia nusisnekejau, bet is tikro taip buna.Atsimenu, vaziavom su vyru atostogauti ir masinoje tauskem apie visokius niekalus, kai nei is sio nei is to man dzinkt i galva mintis-dabar sprogs padanga.Nepatikesit, bet ji sprogo vos tik pagalvojus.Tai ne vienintelis atvejas, tokiu panasiu buvo net nesuskaiciuosi.Kazin ar butu galima buve to isvengti, jei staiga butume sustoje ir pakeite padanga?Ar tas ivykis visviena, nepriklausomai nuo musu, butu atsitikes?To mes niekada manau nesuzinosim.Tas kazkas lyg ispeja mus, bet nieko negali padaryti, kas neisvengiama.

Aš tikiu, kad žmogus yra savęs kūrėjas. Kas valdo mūsų nuotaikas, mintis, veiksmus? Juk neversime visą naštą likimui? Jei pats sugebi reguliuoti savo poelgius, pasitelkdamas protą, pats ir esi atsakingas už savo būseną šiandien. Būna, kai mūsų išdidumas (mūsų ego) neleidžia priimti pasikeitimų, kuriuos įtakoja aplinka, kiti žmonės. Tik tapę nuolankūs tapsime lankstesni.

O kai trūksta lankstumo, pradeda skaudėti sąnarius...

O sąnarių skausmas, vaižgante, čia su kokia žmogaus nesusitvarkymo problema susijęs?
P.S. man asmeniškai neskauda, bet kamuoja abu mano tėvelius

Kiek suprantu, būtent su nesugebėjimu priimti besikeičiančio gyvenimo, priešinimusi tam.
Ligos nėra mums primetamos, jomis mes nesam baudžiami. Jas sukuria mūsų mintys, mūsų emocijos, mūsų žodžiai, mūsų poelgiai...

Tuomet užduosiu tą seną kaip pasaulis klausimą: už ką yra baudžiamas nuo onkologinės ligos mirštantis trejų (dviejų, keturių) metų vaikutis?

Nesu labai praktikuojanti katalikė, bet žinau vieną dalyką: Dievas nėra baudėjas... Jo gailestingumas - beribis...

Aš kuriu save, tai natūralus, kasdieninis procesas. Tiesiog mintys - kokios mano vertybės dabar, kokios jos buvo anksčiau, kokios galėtų būti. Jokios ezoterikos čia nematau ir jokie dievai mano kūrybos procese nedalyvauja.

Už tėvų nuodemes, kaip senais laikais rašė Vaižgantė. Gal dabar nuomonę pakeitė? Nors nepanašu, jei vėl kalbama apie tėvų įnašą į vaiko ligą...

[quote=lepOŽKA,2007 05 19, 21:39]
Tuomet užduosiu tą seną kaip pasaulis klausimą: už ką yra baudžiamas nuo onkologinės ligos mirštantis trejų (dviejų, keturių) metų vaikutis?

Mano manymu kazkas kazka kazkada dare ne taip, gyveno ne taip, elgesi ne taip.Pikta sekla niekur nedingsta, is jos visviena isauga kazkas negero.