Sveikos, prisijungsiu ir aš prie jūsų. Aš laukiuosi antro leliuko, dabar jau 19 savaičių ir iki to laiko patyriau taip pat nemažai streso ir kaip bebūtų apmaudu išvesti mane iš kantrybės puikiausiai moka mano pirmagimis sūnus. Jam beveik 3 m., be 2 mėn., bet jau susitvarkyti nebeįmanoma ir kas nemaloniausia visko siekia rėkimu, bet tokiu, kad bėgti iš namų norisi. Atrodo gali nekreipti dėmesio, bet gi jis mano vaikas taip pat ir negaliu juo nesirūpinti, jis juk ne bendradarbis, vyras ar dar kažkas į ką galėtum numoti ranka. Bet tada seka neišvengiamai nuolatinis stresas. Ir ką daryti tokioj situacijoj, kad apsaugoti nuo to streso ir savo mažylę, kurią nešioju savyje????????????????????
QUOTE(viktorijata @ 2007 07 05, 08:23)
Sveikos, prisijungsiu ir aš prie jūsų. Aš laukiuosi antro leliuko, dabar jau 19 savaičių ir iki to laiko patyriau taip pat nemažai streso ir kaip bebūtų apmaudu išvesti mane iš kantrybės puikiausiai moka mano pirmagimis sūnus. Jam beveik 3 m., be 2 mėn., bet jau susitvarkyti nebeįmanoma ir kas nemaloniausia visko siekia rėkimu, bet tokiu, kad bėgti iš namų norisi. Atrodo gali nekreipti dėmesio, bet gi jis mano vaikas taip pat ir negaliu juo nesirūpinti, jis juk ne bendradarbis, vyras ar dar kažkas į ką galėtum numoti ranka. Bet tada seka neišvengiamai nuolatinis stresas. Ir ką daryti tokioj situacijoj, kad apsaugoti nuo to streso ir savo mažylę, kurią nešioju savyje????????????????????
Tikriausiai visos mamytės, kurios laukiasi ir turi dar vieną kaprizingą mažiuką (o jie visi daugiau ar mažiau tokie


Linkiu sekmės, kantrybės ir ramybės

Aš pati esu labai jautrus žmogus ir per neštumą, savaime suprantama, pasidariau dar jautresnė, tai nervų pakako


O gal vertėtų pas psichoterapiautą nuvykti ir nebijoti to žodžio "psichoterapautas", aš žadu apsilankyti. Nes nuo streso ir nervai šlyja ir visa kita

QUOTE(viktorijata @ 2007 07 05, 08:23)
Sveikos, prisijungsiu ir aš prie jūsų. Aš laukiuosi antro leliuko, dabar jau 19 savaičių ir iki to laiko patyriau taip pat nemažai streso ir kaip bebūtų apmaudu išvesti mane iš kantrybės puikiausiai moka mano pirmagimis sūnus. Jam beveik 3 m., be 2 mėn., bet jau susitvarkyti nebeįmanoma ir kas nemaloniausia visko siekia rėkimu, bet tokiu, kad bėgti iš namų norisi. Atrodo gali nekreipti dėmesio, bet gi jis mano vaikas taip pat ir negaliu juo nesirūpinti, jis juk ne bendradarbis, vyras ar dar kažkas į ką galėtum numoti ranka. Bet tada seka neišvengiamai nuolatinis stresas. Ir ką daryti tokioj situacijoj, kad apsaugoti nuo to streso ir savo mažylę, kurią nešioju savyje????????????????????
Tavo berniukui trys metukai. Tai tas metas, kai prasideda treju metu amziaus krize (vieniems vaikams ji praeina be ryskesniu pedsaku, kitiems labai ryskiai pasireiskia). Gali buti, kad toks jo elgesys yra salygotas butent sios krizes. Pati perejau per si etapa su savo sunum. Tik jam ta krize atejo pusmeciu anksciau - 2,5 metuku tebuvo. Vedziausi pas psichologa, nes nebezinojau kaip su vaiku bekalbeti ir ka bedaryti. Keleta valandu psichologe bendravo su vienu vaiku, mane buvo isprase is kabineto - pasake kuria valanda ateiti ir tiek. Psichologes atsakymas buvo labai paprastas - normalus vaikas, protingas, tik jautrus. Vaikui pusmeciu anksciau prasidejusi taip vadinama treju metu amziaus krize. Jokiu vaistu nuo jos nera, tik didziules didziules kantrybes reikia is tevu puses. Jokiu budu vaiko nemusti ir stengtis ant jo nerekti. Bendrauti ramiu tonu, graziai ir t.t. Paguode, kad pusmecio begyje tai turetu praeiti. Taip ir buvo - praejo, vel vaikas kaip vaikas pasidare. Tik jau tas periodas gerokai nervu istampe

pas mane darbe daug streso ir nervines itampos. pries pora savaiciu padaryta abrazija kai leliukui buvo 9sav, nes uzkilo spaudimas ir leliukas zuvo. kiek dabar darausi tyrimu nustatyti ndel ko spaudimas sokineja tai kolkas viskas tvarkoje, speju kad bus viskas nuo nevines itampos
todel tikrai sekanti karta kai lauksiuos imsiu biuletenius kad nereiketu bent darbe nervuotis

mano nestumui tik pradzia - 5 savaites. o darbe - kosmaras. neseniai kompanijai iskilo dideliu nemalonumu. jus isivaizduojate ka dabar man daryti? kad isukt kompanija is sios padeties prireiks kokiu 3 men - o per tuos men as galiu ir netekt savo brangiojo"lialio". iseit nedarbingumo negaliu - nes vadovas...........as. dabar sedziu ir kalbuosi su"kosmosu".. gerai kad vieni supranta del sunkios padeties ir sutinka palaukti, o kiti - rekia, saukia, grasina.
QUOTE(zuzunaki @ 2007 07 19, 15:49)
mano nestumui tik pradzia - 5 savaites. o darbe - kosmaras. neseniai kompanijai iskilo dideliu nemalonumu. jus isivaizduojate ka dabar man daryti? kad isukt kompanija is sios padeties prireiks kokiu 3 men - o per tuos men as galiu ir netekt savo brangiojo"lialio". iseit nedarbingumo negaliu - nes vadovas...........as. dabar sedziu ir kalbuosi su"kosmosu".. gerai kad vieni supranta del sunkios padeties ir sutinka palaukti, o kiti - rekia, saukia, grasina.
belieka palinketi stiprybes ir geros pabaigos



merginos pasisakysiu as, per daug kreipiate i tokius menkus dalykus demesi ir gadinate tik savo sveikata
patikekite yra daug didesniu problemu kurias pergyvena moterys nestumo metu negu darbai ir pan, tiesiog ateini i darba atlieki pareiga ir sudie
bus lengviau .
AS budama dvieju menesiu nescia susiruosiau isvykti po ilgu 1metu buvimo UK aplankyti tevus seses brolius taip laukiau sito laiko uzsisakiau bilietus spalio 16d. ir ka manote spalio 14 d likus tik dviem dienom iki namu mire mano mama
man buv0o sokas ir toks stresas kurio niekam neprilyginsi,kai gryzau po laidotuviu tada pradejau suvokti kas nutiko tikrai, be valerijono negalejau asaros nerimas kankino kokius tris men kol susitaikiau, ir pries 6sav. gime mergyte didele 4kg ir labai gera ,rami , nezinau kokios pasekmes nes dar ju nepastebiu ant mergytes ,,,, bet pasekmes jauciu tik ant saves nes vietoj to kad dziaugtausi nestumo metu savo pilveliu ,kuris tik laikinas nesugebejau to ir gailiuosi , merginos stenkites spjauti ant visa to yra daug svarbesniu dalyku ... gyvybe auganti jumyse


AS budama dvieju menesiu nescia susiruosiau isvykti po ilgu 1metu buvimo UK aplankyti tevus seses brolius taip laukiau sito laiko uzsisakiau bilietus spalio 16d. ir ka manote spalio 14 d likus tik dviem dienom iki namu mire mano mama




bet kai kuriose net knygose parasyta,kartais pasinervinti reikia mazylis turi pazinti ir si jausma
galiu pasakyti, kad visokie isgyvenimai ir stresai tikrai neatsiliepia vaikeliui. Budama nescia tiek visokiu turejau nervu tempimo ir baisiu pergyvenimu, kad bijojau kas bus su vaiku, kai gims. O gime ramiausia mergyte ir jokio vargo su ja neturejau. Valge ir miegojo. Yra sauni dabar irgi. Vaiko neramumas visai nuo kazko kito priklauso, tikrai ne nuo mamos busenos nestumo metu.
QUOTE(sapokiene @ 2007 07 22, 12:00)
merginos pasisakysiu as, per daug kreipiate i tokius menkus dalykus demesi ir gadinate tik savo sveikata
patikekite yra daug didesniu problemu kurias pergyvena moterys nestumo metu negu darbai ir pan, tiesiog ateini i darba atlieki pareiga ir sudie
bus lengviau .


uzjauciu tave del mamos ir nepatirto dziaugsmo auginant pilvuko gyventoja

Labai lengva pasakyti: "nesinervink, tau dabar negalima". As taip pat patyriau daug streso besilaukdama: shefas "uzsisedo" kai atnesiau pazyma apie nestuma (pats turi 4 vaikus, turetu suprast, bet kur tau!), vyras "atshalo" kazkur apie 4 menesi
, net nebekalbedavo su manim (jau glvojau, prieisim iki skyrybu), o dar tas padidejes jautrumas...
Mazylis gime didelis ir sveikas! Tik truputeli jautresnis, dirglesnis (daznai buna visas isitempes, krupcioja net nuo ne labai stipriu garsu, zirzliukas), taciau padetis gereja, vaikis baiia isaugti ta jautruma, vis daugiau juokiasi, ramiau miega... viskas bus gerai...

Mazylis gime didelis ir sveikas! Tik truputeli jautresnis, dirglesnis (daznai buna visas isitempes, krupcioja net nuo ne labai stipriu garsu, zirzliukas), taciau padetis gereja, vaikis baiia isaugti ta jautruma, vis daugiau juokiasi, ramiau miega... viskas bus gerai...
