QUOTE(Izolda @ 2008 05 06, 14:12)
Na man ir panasi situacija.. Tik blogiausia, kad mes su MB istisai pykdavomes, daznai svarstydavom apie skyrybas, bet kazkaip dar tempem kartu. Ir stai jis man pranese, kad nori skirtis, as jam - kad laukiuosi. Kitokios reakcijos tikejausi.. Jis man pasiule aborta, o kai atsisakiau, eme svarstyt, kad iki 3 menesiu vistiek dar gal persileisiu, nes didziausia tikimybe (dabar man 6 savaites).
Jis visiskai nuo manes atsalo, nes per diena susipazino su kita mergina, labai smagiai praleido laika, nors nieko neuvo, bet tiesiog sake suprato, kad jau su manimi nieko gero nebebus. Dabar jis nenori nei su manim buti, nei to vaiko.. O as tik lieju asaras per dienas, apetito nera, svoris krenta. Tik meldziuosi, kad vaikutis augtu toliau stiprus ir sveikas, nes pati nesusitvarkau su savo nervais, naktim beveik nemiegu.. Tikiuosi viskas bus gerai..
Gal yra patyrusiu panasiu stresu, bet viskas su vaikeliu tvarkoj buvo?
Uzjauciu
As patarciau tau daryti taip: visu pirma nutraukti visokius santykius su vaikinu, bendravima irgi visiskai. Suprantu, kad tai nera lengva, bet pasistenk del busimo vaikelio. Galvok, kad savo leliukui tu esi labai reikalinga, kad tik nuo taves priklausys jo tolimesnis gyvenimas: laimingas jis bus ar ne. Nes jau pilvuke vaikuciai jauciasi taip pat, kaip ir mamos... Jei yra galimybe pasistenk kur nors isvaziuoti: pas gimines, pas draugus, kuo toliau nuo tu santykiu, gerai butu, kad salia visa laika butu tavo mama... Kuo greiciau baigsi santykius su vaikinu, tuo greiciai nusiraminsi ir galesi visa laika skirti sau ir savo busimam leliukui.
Antra, pasisnekek su savo gydytoja, kad ji patartu kokias nors zolyciu arbatas, relaksacinius pratimus, gal kokias knygas, kursus ir t.t. Vaikinas (ypac atsizvelgiant i jo elgesi) tikrai nevertas taves ir laimes tapti teciu tavo vaikui. Buk stipri, dabar tu esi reikalinga labai-labai mazam, bet jau brangiam zmogeliukui
Sekmes tau!