Net nezinau nuo ko pradet. Likimas padare taip, kad tik iki 1 metu 2 men savo dukrele auginom mes, po to uzsimaniau mokytis ir dirbti, taigi vaika pasiule paziuret tevai. Kuo toliau, tuo labiau klimpstu i darba ir moksla, vaiko tevai lyg ir nenori atiduot, sako tau trukdys, jus mazai uzdirbat (uz moksla moka mano tevai), senelis gaus infarkta be anukeles ir tt. Neturiu seimos... Pernai vyras buvo susirades drauge, gyvenu tik is idejos, kad kada viskas bus gerai...
Va jau pradedu raudot... Sunkiausia yra kai vaika pasiimam per atostogas ir reikia po to vel atiduot seneliams - jie gyvena kitam mieste, dukryte lanko nuline klase. Atrodo is sirdies viska plesi, vaikas rauda apsikabinus, nenori paleist. Kai uzaugs - zinoma sulauksiu galybes priekaistu is jos.. jau dabar sulaukiu...
Kas kaltas - ko gero as, motina, kad taip darau?
Planuoju nuo rudens leisti i mokykla i pirma klase ir kad gyvens su mumis...
Seneliai egoistai... 
Dar infarktais šantažuoja... Jau ir taip daug praradai. Pasiimk vaiką iš jų kuo greičiau, bus blogai, jeigu ji pati nebenorės pas mamą ir verks senelių... Mano dukrą irgi iš dalies "atėmė" mano mama, irgi, anot jos, geriausių motyvų vedama. Jeigu bėda piniguose, tegul gerieji seneliai ne tik už tavo mokslą moka, bet ir duoda šimtą kitą vaiko reikmėms. Kam tau reikia, kad, tarkim, po 10 metų tu būsi pasiturinti, seneliai po eilinio infarkto (visgi senatvė) nebepajėgs niekuo rūpintis, vyras gyvens su trečia žmona, o šalia tavęs surauktu snukeliu gyvens svetima nepažįstama paauglė, turinti tavo kraujo.
Dar infarktais šantažuoja... Jau ir taip daug praradai. Pasiimk vaiką iš jų kuo greičiau, bus blogai, jeigu ji pati nebenorės pas mamą ir verks senelių... Mano dukrą irgi iš dalies "atėmė" mano mama, irgi, anot jos, geriausių motyvų vedama. Jeigu bėda piniguose, tegul gerieji seneliai ne tik už tavo mokslą moka, bet ir duoda šimtą kitą vaiko reikmėms. Kam tau reikia, kad, tarkim, po 10 metų tu būsi pasiturinti, seneliai po eilinio infarkto (visgi senatvė) nebepajėgs niekuo rūpintis, vyras gyvens su trečia žmona, o šalia tavęs surauktu snukeliu gyvens svetima nepažįstama paauglė, turinti tavo kraujo.
Aciu uz patarima, visgi atsirado kas supranta...
Bandysiu kalbet rimtai su seneliais kuom greiciau
Tikrai nenoriu susiraukusios paaugles su mano krauju
Bandysiu kalbet rimtai su seneliais kuom greiciau
Tikrai nenoriu susiraukusios paaugles su mano krauju
Aš taip pat turėjau šią problemą. Mano vaikui buvo 1 metai ir 7 mėnesiai kai aš išvažiavau mokytis į kitą miestą. Tada mano sūnelį augino anyta ir vyras (jam taip pat reikėjo užbaigti mokslus tame mieste, todėl kartu vykti į Vilnių negalėjo). Taigi iki 2,5 metukų, t.y. visus metus matydavau jį tik savaitgaliais ir per atostogas. Tai buvo didžiausias košmaras mano gyvenime. Motyvacijos buvo tokios pačios kaip ir jūsų, kristina. Nėra pinigų, mokytis aukštojoje sunku, paskaitas lankyti reikia, jokių artimų žmonių, kas galėtų padėti ir t.t. Tačiau šiaip ne taip pratraukus puse metų nuėjau į gretimais esantį darželį ir užrašiau vaikutį į eilę. Ir sulaukiau vasarą skambučio iš darželio vedėjos, kad galiu nuo rudenio pradėti vesti vaikutį į lopšelinę grupę. Taigi man neliko jokių abejonių, pagaliau galėsiu gyventi su juo. Tačiau anyta bandė mane perkalbėti, sakė, kad ji labai priprato prie vaikučio, kad aš nesugebėsiu jo prižiūrėti, kad jam bus sunku darželyje Aš esu labai užsispyrus, todėl nieko nenorėjau girdėti. Ir ką jūs manote, nors pradžioje buvo sunku, tačiau viskas išsisprendė. Prie darželio pripratome, nors ašarų buvo jūros. Aš pasistengiau išsilaikyti gerai egzaminus, gavau didesnę stipendiją, be to nuėjau į savivaldybę, paskyrė šeimos pašalpą (kadangi vyras tada taip pat buvo studentas ir niekur nedirbo), be to išnuomavau vieną kambarį grupiokei (gyvenau tuo metu dviejų kambarių bute, kuris priklauso mano mamai). Taigi su pinigais reikaliukai pagerėjo. O trečiame kurse pradėjau dirbti. Sesijų metu tekdavo vaikelį vėl išvežti pas anytą, tačiau tai trukdavo daugiausia mėnesį.Tėvelis mus lankydavo kas savaitgalį, o dar po metų pradėjom gyventi visi kartu sostinėje. Svarbiausia yra labai labai norėti. Be to kiek buvo pykčių su anyta tuo laiku, kai mano berniukas augo pas ją, visi dabar kažkur dingo ir mes kuo gražiausiai sutariame.
O jums kristina patarčiau kuo greičiau pasiimti dukrelę, nežiūrint kokie bus senelių komentarai. SĖKMĖS
O jums kristina patarčiau kuo greičiau pasiimti dukrelę, nežiūrint kokie bus senelių komentarai. SĖKMĖS
man taip nutiko, kad mane tevai augino iki metuku, ar dar maziau- del prastos materialines padeties, nebuvo kur gyventi ir pan. taigi nuo 1 iki 6.5 m. as gyvenau kaime su seneliais, o tevai vilniuje (atstumas apie 80 km) tevus matydavau nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro ir per tevu atostogas.
mano seneliai mane gerai priziurejo, buvau mylima ir dabar esu mylimiausia anuke, bet ... man daug ko truko: bendravimo su tevais, su kitais vaikais (vaiku budavo tik vasaros atostogu metu), tevu meiles ir silumos.
o kas svarbiausiai, tai kad tikrai nutruko rysys tarp mamos ir vaiko
as ir siandien jauciu nuoskauda kad buvau palikta seneliams. o pikciausia buna tada, kai mama moko kaip man reikia aukleti savo vaika. taip ir norisi pasakyti- ne tu mane auginai/auklejai, tai ir nemokink kaip man aukleti.
skaudu, bet taip jau yra, ir nieko cia jau nebepakeisi. kartais save pagaunu galvojant, kad mociute myliu labiau nei mama.
kristina. greiciau pasiimk savo vaika, ir nuosirdziai tikiuosi kad tavo vaikas nejaus tau neapykantos ir kad galesit likti ne tik mama ir dukra, bet ir geros drauges. to, deja, negaliu pasakyti apie save
mano seneliai mane gerai priziurejo, buvau mylima ir dabar esu mylimiausia anuke, bet ... man daug ko truko: bendravimo su tevais, su kitais vaikais (vaiku budavo tik vasaros atostogu metu), tevu meiles ir silumos.
o kas svarbiausiai, tai kad tikrai nutruko rysys tarp mamos ir vaiko
as ir siandien jauciu nuoskauda kad buvau palikta seneliams. o pikciausia buna tada, kai mama moko kaip man reikia aukleti savo vaika. taip ir norisi pasakyti- ne tu mane auginai/auklejai, tai ir nemokink kaip man aukleti. skaudu, bet taip jau yra, ir nieko cia jau nebepakeisi. kartais save pagaunu galvojant, kad mociute myliu labiau nei mama.
kristina. greiciau pasiimk savo vaika, ir nuosirdziai tikiuosi kad tavo vaikas nejaus tau neapykantos ir kad galesit likti ne tik mama ir dukra, bet ir geros drauges. to, deja, negaliu pasakyti apie save
Kristina, kuo greiciau pasiimk savo vaika. juk vaikui reikia mamos.
As vaikiuku dar neturiu, bet manau, kad vaikai turi augti kartu su mama, su tevais. Seneliai gali padeti kiek nori, bet vaikas turi jausti savo mama salia...
O tavieji seneliai tai EGOISTAI. Kazkoks siaubas, tai juk TAVO vaikas, kaip jie taip gali manipuliuoti sveikata ir kitais dalykais....
O tavieji seneliai tai EGOISTAI. Kazkoks siaubas, tai juk TAVO vaikas, kaip jie taip gali manipuliuoti sveikata ir kitais dalykais....
As, kaip ir spaNguoliuke augau pas senelius. Buvau seneliu mylima, bet rezultatas toks:
tevai man- zmones, su kuriais tam tikru gyvenimo momentu gyvenau, kuriu pavarde, kaip ir mano. Bet tik tiek. Jie man visiskai svetimi. Nors pas senelius jauciausi vienisa (truko bendravimo, bendraamziu, mamos) ten prabego graziausi gyvenimo metai. Nuo 7 metu gyvenau pas tevus(?), bet ten blogai jauciausi ir, visais savaitgaliais, per atostogas sprukdavau i kaima, kur manes lauke "seima", o i miesta grizdavau, kaip kad kartais vaikai i internatine mokykla vaziuoja.
Manau, kad pati supranti, ka turi daryti...
tevai man- zmones, su kuriais tam tikru gyvenimo momentu gyvenau, kuriu pavarde, kaip ir mano. Bet tik tiek. Jie man visiskai svetimi. Nors pas senelius jauciausi vienisa (truko bendravimo, bendraamziu, mamos) ten prabego graziausi gyvenimo metai. Nuo 7 metu gyvenau pas tevus(?), bet ten blogai jauciausi ir, visais savaitgaliais, per atostogas sprukdavau i kaima, kur manes lauke "seima", o i miesta grizdavau, kaip kad kartais vaikai i internatine mokykla vaziuoja.
Manau, kad pati supranti, ka turi daryti...
Mane taip pat augino seneliai.Kai mama noredavo mane pasiimti,jie tiesiog manes neatiduodavo,o as taip norejau but su mama Seneliai labai mane mylejo ir meiles man tikrai netruko,truko tik mamos.Deja mamos neturiu jau nuo 16 metu ir negaliu,dabar jau suaugus, pasidziaugt motinos irdukters santykiais ir del to kaltinu savo senelius.Gal jei mane butu auginus mama,jos gyvenimas butu nugyventas kitaip ir gal iki siol as ja tureciau,o gal butu kartu ir mane su savim prazudzius,nezinau.As labai dekinga savo seneliams[gaila ju jau irgi nera ]kad isaugino mane,bet pykstu ant ju,kad pagailejo man trupucio daugiau laiko su mama.As juk tiek mazai jo turejau
Seneliai labai mane mylejo ir meiles man tikrai netruko,truko tik mamos.Deja mamos neturiu jau nuo 16 metu ir negaliu,dabar jau suaugus, pasidziaugt motinos irdukters santykiais ir del to kaltinu savo senelius.Gal jei mane butu auginus mama,jos gyvenimas butu nugyventas kitaip ir gal iki siol as ja tureciau,o gal butu kartu ir mane su savim prazudzius,nezinau.As labai dekinga savo seneliams[gaila ju jau irgi nera ]kad isaugino mane,bet pykstu ant ju,kad pagailejo man trupucio daugiau laiko su mama.As juk tiek mazai jo turejau
..net neskaiciau pasisakymu...Tu kalta ! Tu turi kovoti del jos o pasirinkai pati lengviausia varijanta...!! Man gaila mergaites..
As ne ponas Dievas ir teisti taves negaliu, bet paklausyk!!!!!!!!!!:
as saves niekaip neiveikiu ir negaliu atleisti mamai, kad ji nekovojo del manes , seneliai mane uzaugino o as "nelipau" prie tevu planu....Man 26-eri ir ....kartais galvoju kaip jos nekenciu ..net asaros kaupiasi...Nekenciu tu prisiminimu kai ji mane aplankydavo , kai as jai mojuodavau isenanciai per langa.. nuejus jai - tyliai ir ilgai ilgai ...vergdavau!! Mokykloje rasinelai apie mama budavo kuriami is "pilvo" nes neturejau ka parasyt - ji mane tik lankydavo..nei pyne kasu, nei seke pasaka ...Galiu daug daug rasyt...Noreciau mama mylet, bet negaliu..As jai sakiau..Ji tai zino ...Nezinau kaip ji jauciasi nes neidomu..
Mano istorija ,rodos, viens prie vieno kaip tavo.....
Tu sito nori?
As ne ponas Dievas ir teisti taves negaliu, bet paklausyk!!!!!!!!!!:
as saves niekaip neiveikiu ir negaliu atleisti mamai, kad ji nekovojo del manes , seneliai mane uzaugino o as "nelipau" prie tevu planu....Man 26-eri ir ....kartais galvoju kaip jos nekenciu ..net asaros kaupiasi...Nekenciu tu prisiminimu kai ji mane aplankydavo , kai as jai mojuodavau isenanciai per langa.. nuejus jai - tyliai ir ilgai ilgai ...vergdavau!! Mokykloje rasinelai apie mama budavo kuriami is "pilvo" nes neturejau ka parasyt - ji mane tik lankydavo..nei pyne kasu, nei seke pasaka ...Galiu daug daug rasyt...Noreciau mama mylet, bet negaliu..As jai sakiau..Ji tai zino ...Nezinau kaip ji jauciasi nes neidomu..
Mano istorija ,rodos, viens prie vieno kaip tavo.....
Tu sito nori?
Sveika,
As turiu du vaikucius.Vienam 2,3m.,o mergytei 6 men.Tikrai neisivaizduoju kaip reiketu gyventi be vaikuciu.Be to,mazyliams iki 3m. patartina buti su artimiausiais zmonemis,t.y. su mama...Nes ilgainiui vaias pripras prie seneliu ir nebenores buti su tavimi,o kai dar pagalvoji kad tevai tave santazuoja infarktu,tai kuo gali buti tikra kad nenuteikineja vaikucio pries motina.
Sekmes
As turiu du vaikucius.Vienam 2,3m.,o mergytei 6 men.Tikrai neisivaizduoju kaip reiketu gyventi be vaikuciu.Be to,mazyliams iki 3m. patartina buti su artimiausiais zmonemis,t.y. su mama...Nes ilgainiui vaias pripras prie seneliu ir nebenores buti su tavimi,o kai dar pagalvoji kad tevai tave santazuoja infarktu,tai kuo gali buti tikra kad nenuteikineja vaikucio pries motina.
Sekmes
