Vyro vaikai

gera "mama" turi vaikas

o jis neturejo jokios savo gydytojos? Ar ta, kuria turejo, buvo nelabai kompetetinga?

Oj aciu . Nieko ypatingo ta "mama"




Turejo, bet sita bus arciau. Vaikas atvaziavo gyventi pas mus.

Man kazkodel net nelabai smagu kai kas nors, nezinodamas pavadina mane to vaiko mama. Bijau kad vaikas neprisigalvotu, kad as cia kazkaip jam i mamas persuosi (juk mama tai vaikas siaip ar taip turi tik viena). Na o jeigu pulciau visiems aiskinti, kad " oj ne ne, jus suklydot, as ne mama" tai gali pasijusti, kad noriu atsiriboti. Ir taip negerai ir taip...

Tai svarbiausia tu zinai kas kaip, ir vaikui ta aiskiai pasakai, jeigu yra proga.
Arba, jeigu susidaro situacija jog vaikui girdint esi pavadinama mama, tai tuomet gali sakyti: " na, vardas, man beveik kaip mano vaikas". Ir neatstumsi vaiko, ir nesikesinsi i motinos vieta. Siaip ar taip, niekad i ja ir nepakliusi

Ar ilgai buvo eita prie tokio sprendimo, kad vaikas su jumis gyventu? Pats norejo pas jus? Kiek jam metu? Seniai jau jis pas jus? Kaip sekasi?

Sveikutes , na ziuriu cia ir toliau verda aistros ir kalbos nerimsta. Ir toliau intensyviai bendraujate. saunu! dar nespejau perskaityti visko, kol nesilankiau, bet maziau pazistamu situaciju ir labai gaila, kad yra moteru patirenciu panasiai kaip ir as. Ir kai kuriu baiktis bus kaip mano. Na bet tikekimes viskas susiklostys ir kitos puses atsikvoses.

labas. Gal gali kiek placiau pasidalinti, kaip dabar tau sekasi?

Sveikos, kaip turinti daugiametę antrosios žmonos patirtį + realios pamotės statusą, norėčiau pasiūlyti temos dalyvėms dalinti šią temą į dvi savarankiškas temas:
1. Auginu (užauginau) vyro vaikus (auginau ne trumpiau kaip metus);
2. Auginčiau, auginsiu, myliu, mylėsiu vyro vaikus (.. nes myliu vyrą, ...nes esu l.gera,... nes kiti nesugeba ir pan.)
Tada, mano galva, visos dalyvės viena kitą supras ir tikrai nekils konfliktų, nes bus kalbama apie tą patį. Dabar kai kurios kalba apie prielaidas.
Užjaučiu ir suprantu išsiskyrusias ir besiskiriančias pamotes.
Kazkada esu kalbejusi antrųjų temoje su mjk. Mjk, kaip jums sekasi su posūniu? (Iš kart atsiprašau, jei apie tai kažkur rašėte, neturiu laiko ieškoti, mažuosius ganau, kad ant liustrų nepasikabintų. )

Geras pasiulymas

Sveika, seniai buvai uzsukusi, kaip paciai sekasi?

O mes tai gyvenam gyvenam... tobulejam....ir vel ridenames zemyn...zinai....augimas, brendimas, poto bandymas nukreipti ta vaga, kuria turetu eiti ir dar visokiausiu, kaip cia svelniai issireiskus, dumblu tame gyvenime pasireiskia....kurie galetu taip nesireiksti...na, bet gyvenimas visvien grazus

O man atrodo, kad i ta pasakyma "mama" tiesiog nereikia kreipt d4mesio ir jo nesureiksmint

taip, galima irgi elgtis, bet daug kas priklauso nuo konkrecios situacijos

Na man sekasi vidutiniskai. Kaip jau supratai, pas mus dabar trys saviskiai t.y. bendri vaikai , jais ir uzsiimu. Namuose nei vieno daikto nebera savo vietoj + bet kokio darbelio darymas tampa "sokiu su kardais", nes tik traukia, tempia, lipa, kenkia ir kenkia. Na, o vyro kraitis jau uzauges: podukrai 22, posuniui 21. Jau senokai kiekvienas gyvena atskirai. Bendraujam normalaus padorumo ribose. Su podukra visai neblogai bendraujam, man padeda, kai reikia, vaikus paziuri pvz. su vyru dvi savaites keliavome, podukra namie vaikucius priziurejo. Na bet visgi problemu kyla. Negaleciau vienareiksmiskai pasakyt del kieno kaltes, kaltes yra visu: mano, vyro, jo vaiku + skirtingi poziuriai i svarbius dalykus (pvz. vyro vaiku auginima as laikau: meiles israiska vyrui+ labdara vaikams, kitaip tariant auka, o kita kompanijos dalis ta pati laiko savaime suprantamu dalyku - norma, gal net mano pareiga). Be to, atsirado kitos problemos, susijusios su materialiniais ir juridiniais dalykais (ir tikrai ne su jo vaiku pilno islaikymo klausimais, kuriuos laikau musu pareiga ir norma ir del kuriu jokiu pretenziju neturiu.).Na tikiuosi, viska issispresiu geranoriskai, bet tiesa sakant, jauciuosi ne per geriausiai.
Na, o kas liecia jusu santykius, dziugu kad neisiskyrei, visko nemetei ir dar vis riedi pirmyn. Tai juk akmens ridenimas i statu kalna, nors kai kurios jaunystes naivumu spinduliuojancios "antrosios" to dar net neitaria... Del paauglystes kaprizu- labai tave uzjauciu, savus neretai sunku istvert, o cia... Man padejo tik atsiribojimas.... Na turim mes su tavim apie ka pasisneket, jauciu...Laikykis, is patirties matau, kad istversi...Jis uzaugs ir iseis, bet, nesitikek, kad KAS NORS tau uz tai bus dekingas... Jei netycia bus priesingai, tada ir bus galima dziaugtis. Mjk, o ar bendru vaikuciu turit?

Oj kaip sitoj vetoj sutinku su jumis!!!!