Prdedam
Ne senai kalbejau su mano viena pazystama ir isgirdau is jos labai malonius zodzius kad ji labai dziaugesi del manes nes per tuos 5 metai kai mes pazistam viena kita as labai pasikeiciau. Vietoj irzlios visa pasauli kaltincios del savo nesekmiu ir nelaimiu moteriskites tapau pasitikincia savo jegomis matanti tiksla ir gan lengvai pasiekianti ji zmogumi Labai molonu buvo visa tai isgirsti nes pats save negali objektiviai ivertinti. Tarp kitko labai padejo knygos kuriu pavadinimai yra temos pradzioj
Praeitą savaitgalį mano keliais metais jaunesnė pusseserė paklausė manęs "kokiu tikslu ir kam skiriami du puslapiai žurnale tema apie meilę sau tokiam, koks esi?". Iš tiesų šis jos gana įdomus klausimas privertė mane susimąstyti, nes iš tiesų, negi yra tokių žmonių, kurie nežino tokio akivaizdaus ir paprasto teiginio? Turbūt priklauso nuo pačio žmogaus, ar jis priima tą informaciją ar ne. Man pvz. knygų nereikia ir nereikėjo, neperskaičiau anei vienos knygos iš čia jūsų siūlomų, nes nemačiau prasmės skaityti tai, ką aš pati jau seniai žinojau, tiesiog niekada netaikiau praktikoje. Turbūt jau gimdama į pasaulį kartu su savimi atsinešiau įgimtą gana stiprų sąmoningumą, nes man niekuomet neiškildavo klausimų ir kiekvieną dalyką laikiau savaime suprantamu. Tiesa, sulaukiu priekaištų dėl tokio savo žinojimo, tačiau ką gali padaryti, juk neapsimetinėsi kvailele. Anądien draugė nusistebėjo, jog palikau tokio optimistė. Taip, bet tiesiog jai atsakiau, jog aš visada buvau optimistė, tik to nežinojau. O sužinojau tik įvykus tam tikram lūžiui manyje. Tiesiog kartais imu manyti, jog esu per daug protinga ir sąmoninga, tačiau, savotiškas kuklums viduje liepia užsičiaupti. Nenoriu savęs aukštinti prieš kitus, tačiau, kaip matau, visgi man dažniau tenka mokytojo, o ne mokinės vaidmuo. Tai, ką aš pasiekiau per pusmetį, žmonės siekia visą gyvenimą. O man dar nėra nė 20-ties.
Čia man patiko, optimistas, nežinantis, kad jis TOKS Dujokaukee, sutinku su tavimi, nebūtina skaityti knygų, bet žinok, labai smagu, kai skaitydamas randi tai, ką jau pasąmoningai žinai, tik tai lyg ir užtvirtinimas to tavo žinojimo. Nėr tame nieko blogo!
O aš ir nesakiau, jog skaityti knygas yra blogai, ne. Tiesiog ne visiems tai būtina ar reikalinga, tiesiog kiekvienas pats atsirenka savo nuožiūra kas jam įdomu ir reikalinga. Aš neskaitau, nes man neįdomu.
Žinai, būna, jog po pesimizmo kauke slepiasi optimizmas. Bent man taip buvo. Dar prieš pusmetį buvau tikrų tikriausia pesimistė. Ir ką? Reiškias viskas yra įmanoma, tiesiog kai kurie žmonės patys nustato sau ribas.
Taip, Enija, tai ypač svarbu, tada vien gražūs nusistatymai ir žodis "sugebu" parodo, ko yra verti. Teoriškai išvartyt galime viską, praktiškai pritaikyt yra kur kas sunkiau. Bet taikoma
Jeigu tu pats to nejauti, tai net ir perskaitęs nesuprasi, ką kitas iš tiesų jaučia. Tiesiog žinau, jaučiu, jog dvasiškai pasiekiau daugiau, nei leidžia mano amžius.
eris, manau, neuztenka tik "pasakyti, kad ryt bus gerai"... :mirksiukas:Reikia ir veiksmo. Ir ryzto. Ir nusiteikimo. Ir nepasidavimo, kai nuotaikos ne tos ar kalbos aplink veda is pusiausvyros. Reikia tiketi galutiniu rezultatu!