QUOTE(Dujokaukee @ 2007 07 04, 11:48)
Tiesiog žinau, jaučiu, jog dvasiškai pasiekiau daugiau, nei leidžia mano amžius.
QUOTE(Dujokaukee @ 2007 07 05, 15:12)
O vaiku būti nieko gero, nes nieko nežinai, nieko nemoki, o vyresnieji tavim ir tavo jėgom nepasitiki. Kai esi vaikas, esi nustumiamas į šalį.
QUOTE(Dujokaukee @ 2007 07 05, 17:37)
Tačiau vaikas niekada neprilygs suaugusiam žmogui. Taškas, Kablelis ir daugtaškis.
Ech... kad taip daugiau tokių žmogiukų kaip tu atsirastų

1. Tau nereikėjo siekti, tu tik prisiminei, ką jau buvai pasiekusi

2. Išlauk momento. Ateis tavo laikas. Dabar kaupk gyvenimišką patirtį. Rinkis situacijas, kurios tau įdomios. Intuiciją turi puikią

3. Vaikas neprilygs savo patirties neturėjimu, sutinku. Suaugę dažnai iš pradžių žiūrės su šypsena ir nelabai pagrįstu nusistatymu, kad jei esi jaunas, tai daug ko nesupranti. Bet ilgiau pakalbėję tikrai nustebs, o dar vėliau bus priversti pripažinti, kad raukšlės veide ar popierius apie magistro studijas neįrodo minčių gilumo. Viena, ką reiktų iš vaikystės išsaugoti - tai TYRUMĄ, kurį suaugę dažnai išbarsto pakelėje į senatvę
