Papasakosiu ir aš savo įspūdžius.
Operacijos prireikė, kai buvau 16 metų. Nuo vaikystės dažnai sirgau ūmine ir pūlinga angina, pora metų iki pašalinimo jau buvo lėtinė ir nuolatinė. Šiltuoju metu laiku pasikartodavo 2-3 kartus, šaltuoju- praktiškai be paliovos

Net neskaudant gerklei, ji atrodydavo paraudusi + daktarui paspaudus tonziles, iš gilumos pasirodydavo pūliai. Leukocitų kiekis visada (taip, visada) buvo smarkiai pakilęs. Temperatūra irgi visada šokinėdavo, žiemomis praktiškai kasdien sukildavo bent iki 37,0C.
Tėvai pradžioje nenorėjo operacijos, tačiau lankiausi pas 4 daktarus, visi vienbalsiai pasakė, jog reikia operuoti ir tik operuoti. Abejonių neliko jokių.
Operavo su vietine nejautra, pati operacija praėjo netgi linksmai (suleido kažkokių "linksminamųjų"

), nei bijojau, nei smarkiai skaudėjo. Net nesupratau, kodėl mane nori į palatą vežti vežimėliu, kai galiu ir pati pareiti
O patį pooperacinį laikotarpį prisimenu su siaubu (nors esu tikrai skausmui atsparus žmogus). Prabilau tik po savaitės, pilną balsą atgavau daugiau nei po mėnesio. Miegodama matyt nenorėdavau skaudžiai ryti seilių, tai "leisdavau" jas lauk ir pabusdavau šlapiu veidu

Kiekvienas valgis būdavo super sulėtintas bei vargiai suteikiantis malonumą. Žinoma, jokių prieskonių, kieto maisto, galvos palenkimų, staigių judesių... Visiškai nusilpusi net lipdama iki trečio aukšto kartais apsipildavau ašaromis- buvo sunku susitaikyti, kad staiga esu tokia silpna silpna...
Į mokyklą tuomet grįžau tik po 3 savaičių (ir tai iš užsispyrimo, daktarai siūlė dar pabūti namie).
Ir ką? Manau, kad mano atveju tai buvo būtina ir to verta. Taip, dabar sergu bronchitais, bet jie pasikartoja max 3 kartus per metus. Nebėra jokių kvailų temperatūros svyravimų (jei sukyla, tai jau žinau, kad kažką pasigavau). Išsaugojau sanarius bei širdį. Gerklės niekada nebeskauda.
Ką patarčiau kitiems? Pasirodykite bent keliems daktarams (išklausykite kelias nuomones). Neskubėkite operuotis (3 anginos per metus tikrai ne pasaulio pabaiga, bronchitas vėliau gali pasirodyti tiek pat kartų, o gydomas ne ką lengviau). Prisiminkite, kad tonzilės yra reikalingas organas mūsų kūnui ir operuojamas tik kritiniais atvejais, tad neskubėkite jo atsikratyti. Jeigu jau reikia operacijos- grubiai skaičiuokite, jog galite sveikti ir mėnesį, neplanuokite pilnaverčio gyvenimo jau po žadamų 10 dienų, tai gali ir užtrukti.
Ir nepamirškite, jog mes stiprios ir kai reikia- galime viską ištverti