QUOTE(Daivaa @ 2007 06 12, 15:40)
Aš tai nelabai tikiu ta tokia besąlygiška meile absoliučiai viskam

Man dažnai tai atrodo poza
Daivaa, buvo laimas, kaiaš taip pat netikėjau.

Tiesiog atėjo toks momentas, kai gyvent, kaip gyvenau nebenorėjau...

Prasidėjo ieškojimai. Daug skaičiau, daug bendravau su žmonėmis. Ir supratau, kad tos besąlyginės meilės reikia mokytis... nesakau kad tai lengva, kad rezultatai tuoj pasimatys, vos tik nuspręsi mylėti viską. Todėl ir mokausi... ir pastebiu, kad vis dažniau užlieja tas nuostabus jausmas...
Suvokiau, kad mylėdamas sąlygine meile žmogus niekada nebus laimingas, nes jis parisiriša. O jei prisiriša, atsiranda baimė. Nuolatinė. Baimė prarasti, netekti, baimė, kad kada nors manęs nebemylės...
Papildyta:
QUOTE(smiltutė @ 2007 06 12, 15:49)
gal ir aš galiu pasisakyti
Aš manau, kad sąlyginės meilės negali būti, juk meilė ir yra tas jausmas, kai nori besąlygiškai daryti gerus dalykus, aukoti save, paprasčiausiai nori duoti, visai negalvojant ar gausi už tai atlygį
Meilė kantri ir gera;
ji nepavydi, neišdidi ir
neišpuikusi, ji švelni ir nesavanaudė, meilė nepasiduoda
pykčiui ir neįsimena nuoskaudų. . .
Smiltute, Tu jau man atleisk, bet ar Tu esi mylėjusi?
Tai ką Tu čia aprašei yra besąlyginės meilės apibūdinimas... O šiaip , dažniausiai būna priešingai... Meilė dingsta, kai praeina aistra... Sakai nepavydi??? Negi nesi mačiusi žmonių, kurie laaabai pavydi? Aš žinau, net tokių, kur vyras moters net į parduotuvę vienos neleidžia... Nepasiduoda pykčiui...

nemanau... ir nuoskaudas ji įsimena... labai įsimena... Argi negirdi žodžių "kaip jis mane įskaudino, negalėsiu jam niekada atleisti" ir pan...Taigi...
Papildyta:
QUOTE(Enija @ 2007 06 12, 09:53)
Besąlyginė meilė auga tik toje širdyje, kuri pati savo laiku gavo tą daigelį. O kitiems reikia dirbti su savimi, patiems daiginti meilės želmenis.
geros dienos
Enija, visiškai pritariu Tavo mitims