Praktinis pozityvizmas

#349
QUOTE(rytorasa @ 2007 06 12, 16:40)
Tai tikrai nėra lengva... tai begalinis darbas su savimi... Bet jis nėra beprasmis. Kai ateina tokios skimirkos, kai jauti, kad MYLI, tai abejonių nebelieka. Lieka tik noras, kad tai tęstūsi kuo ilgiau. smile.gif


Visiškai sutinku 4u.gif
Atsakyti
#350
QUOTE(Dovyyyle @ 2007 06 12, 16:32)
Jūsų diskusija priminė man šį savaitgalį perskaitytą mintį  - per skausmą mes tobulėjame. Jei bėgame nuo jo ar jį ignoruojame, paprasčiausiai pralaimime...
na, gal ne visai tiksliai pacitavau, bet mintis tokia. Todėl susitaikiau su tuo, kad savo skausmelį turiu išgyventi, nieko kitaip nebus...  smile.gif

Dažniausiai skausmas ar kančia nėra mūsų priešai.Dažnai tik skausme susimąstome, kad darome kažką ne taip, galbūt kažką suvokiame. Gal ir per daug sudėtingai kai kam pasirodys, bet noriu pasakyt, kad per kančią ir skausmą išgryninami sielos troškimai... ax.gif
Juk esat pastebėję, kaip pasikeičia žmogus, pasveikęs po labai sunkios ligos. Kai atrodo, kad žiūrėjo mirčiai į akis... Pasikeičia visa pasaulėžiūra, vertybių skalė. Šiuo atveju liga atlieka STOP ženklo vaidmenį. Kai gyveni ne taip, kaip reikėtų, neini evoliucijos keliu, Tada, kaip sako mano vienas draugas "Dievas paskambina varpeliu".

Atsakyti
#351
Niu kaip fainiai jūs čia visos rašot 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#352
QUOTE(rytorasa @ 2007 06 12, 16:50)
Dažniausiai skausmas ar kančia nėra mūsų priešai.Dažnai tik skausme susimąstome, kad darome kažką ne taip, galbūt kažką suvokiame. Gal ir per daug sudėtingai kai kam pasirodys, bet noriu pasakyt, kad per kančią ir skausmą išgryninami sielos troškimai... ax.gif

O pats skaudžiausias ir yra tas suvokimo kelias. Tik aš labai tikiu, kad pati sunkiausia yra pradžia. O savo pačios pastangomis pasiektoje kelio pabaigoje laukia didžiulis apdovanojimas mirksiukas.gif
Atsakyti
#353
QUOTE(Dovyyyle @ 2007 06 12, 16:59)
O pats skaudžiausias ir yra tas suvokimo kelias. Tik aš labai tikiu, kad pati sunkiausia yra pradžia. O savo pačios pastangomis pasiektoje kelio pabaigoje laukia didžiulis apdovanojimas  mirksiukas.gif


nu taip... ax.gif Pradžia sunki, nes viskas griūva... griūva seni įsitikinimai, keičiasi gyvenimo būdas... Pradžioj ir to džiaugsmo dar nelabai matosi... Bet po truputėlį vis dažniau ir dažniau tų apdovanojimų sulauki... smile.gif Žinoma, būna visko ir pakilimų, ir nuosmūkių. Bet svarbiausia, kad į juos jau žiūri iš kito taško ir kitaip reaguoji... smile.gif
Sėkmės Tau, Dovyyyle 4u.gif
Atsakyti
#354
QUOTE(rytorasa @ 2007 06 12, 17:06)
Sėkmės Tau, Dovyyyle 4u.gif

ok.gif Su jūsų visų pozityviom mintim viskas kur kas geriau.
Atsakyti
#355
QUOTE(Naoko @ 2007 06 11, 12:11)
girdejau, kad jeigu labai myli kita zmogu ir pradedi ji dievinti, taip tvirkini jo siela ir jis turi pasitraukti

as labai mylejau viena zmogu, tiesiog be proto ir maniau, kad mes laimingi kartu. taip ir buvo. tik jis uzsimuse autoavarijoje..... ar apie ta pasitraukima kalbi? ar gali taip buti, kad labai myledama gali atnesti nelaime? g.gif
bet kaip tada su vaikais, juk juos mylim labiau uz visa pasauli? savo gyvybe atiduotumem del ju. tai kaip tada? tuomet meile is viso neimanoma..... arba as nesuprantu.....
Atsakyti
#356
QUOTE(kristutee @ 2007 06 12, 21:29)
as labai mylejau viena zmogu, tiesiog be proto ir maniau, kad mes laimingi kartu. taip ir buvo. tik jis uzsimuse autoavarijoje..... ar apie ta pasitraukima kalbi? ar gali taip buti, kad labai myledama gali atnesti nelaime? g.gif
bet kaip tada su vaikais, juk juos mylim labiau uz visa pasauli? savo gyvybe atiduotumem del ju. tai kaip tada? tuomet meile is viso neimanoma..... arba as nesuprantu.....


Meilė yra puiku, bet meilė žmogui negali būti aukščiau už meilę Dievui...Kai meilė vyrui ar vaikui yra mažesnė negu meilė Dievui, tada viskas tvarkoje...
Atsakyti
#357
QUOTE(Daivaa @ 2007 06 11, 20:02)
nesvarbu, ar ryt blogai jausiuos ar ne, dabar gerai ir taip gera:)


labai man priminė mano mėgstamą eileraštį aido marčėno apie prasmę gyvenimo:
KAS JĄ ŽINO
S.P.

jokios prasmės gyvenimas neturi,
o jie ir turi- kas ją žino, kas?
pro butelį iš rankų į rankas
žemai virš marių plaukia saulės burė

[....]

į atmintį, į užmarštį, į nieką,
nors tiek gudrauta, šviesta- tepalieka
tų pokalbių beveik nė bū nė mė
tik buteliu ropoja riebios musės,
bylodamos- čia esam, čia nebūsim,
ir taip ramu, ir tai galbūt prasmė



va. čia dalis praleista, nenorėjau trukdyti jūsų brangaus laiko wink.gif

Papildyta:
QUOTE(vaižgantė @ 2007 06 12, 22:43)
Meilė yra puiku, bet meilė žmogui negali būti aukščiau už meilę Dievui...Kai meilė vyrui ar vaikui yra mažesnė negu meilė Dievui, tada viskas tvarkoje...

g.gif tuo laiku dievas man neegzistavo, tik po tragedijos ėmiau ieškoti jo knygose, bažnyčiose, gamtos reiškiniuose.... vienur radau, kitur ne, kaip teisingai Nietzsche pasakė :" o kas gi tos bažnyčios, jei ne dievo kapai ir antkapiai?" .... dievą ir mylime per žmones. dievo ieškojimas ir yra dievas.
t.y. mylėdami žmones ir visa tai, kas aplink mus, mes mylime dievą... bent jau aš taip manau. nes kur kitur gali nueiti ta meilė dievui, jei ne būti išdalinta tam, kam jos reikia ir net tam, kam jos nereikia... rolleyes.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kristutee: 12 birželio 2007 - 22:00
#358
QUOTE(kristutee @ 2007 06 12, 22:29)
as labai mylejau viena zmogu, tiesiog be proto ir maniau, kad mes laimingi kartu. taip ir buvo. tik jis uzsimuse autoavarijoje..... ar apie ta pasitraukima kalbi? ar gali taip buti, kad labai myledama gali atnesti nelaime? g.gif
bet kaip tada su vaikais, juk juos mylim labiau uz visa pasauli? savo gyvybe atiduotumem del ju. tai kaip tada? tuomet meile is viso neimanoma..... arba as nesuprantu.....



as cia nieko netvirtinu, tik pakartojau man istrigusius zodzius.
nors... savo vaika myliu kitaip nei ta zmogu. turbut yra skirtumas tarp meiles ir dievinimo (manijos).
isvis jau niekuo nebesu tikra, tik prielaidas darau ir klausimus keliu sau
Atsakyti
#359
O aš iki šiol nesuprantu, kaip reikia Dievą mylėti .. na kokia ta meilė. Man atrodo, kad aš jo nemyliu g.gif
Aš išvis Dievo nesuvokiu. Suvokiu kažkokias aukštesnes jėgas, bet kaip jas mylėti?
Galiu pasitikėti jomis arbe ne, bet dar nesuprantu, kaip jas mylėti blush2.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Daivaa: 13 birželio 2007 - 09:00
#360
QUOTE(kristutee @ 2007 06 12, 23:55)
g.gif tuo laiku dievas man neegzistavo, tik po tragedijos ėmiau ieškoti jo knygose, bažnyčiose, gamtos reiškiniuose.... vienur radau, kitur ne, kaip teisingai Nietzsche pasakė :" o kas gi tos bažnyčios, jei ne dievo kapai ir antkapiai?" .... dievą ir mylime per žmones. dievo ieškojimas ir yra dievas.
t.y. mylėdami žmones ir visa tai, kas aplink mus, mes mylime dievą... bent jau aš taip manau. nes kur kitur gali nueiti ta meilė dievui, jei ne būti išdalinta tam, kam jos reikia ir net tam, kam jos nereikia... rolleyes.gif

man po tragedijos dievas mire. Dar bandziau jo ieskoti, bet ... beviltiska...

Kas yra meile Dievui? Kaip ja isreiksti, jei ne per meile zmonems? Ar gali buti meile is baimes, drebinant kinkas, kad jei nemylesiu dievo, tai bus paimti mano mylimi zmones? Bailiu filosofija.
Atsakyti