Įkraunama...
Įkraunama...

Praktinis pozityvizmas

QUOTE(vaižgantė @ 2007 08 10, 12:45)
Tikroms pozityvistėms niekas liūdesio nekelia...O toms, kurios tik su kaukėmis vaikšto...Pasižiūrėkit pagaliau į veidrodžius ir apsispręskit, kas esat.


lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif
QUOTE(vaižgantė @ 2007 08 10, 12:51)
Tikros pozityvistės iš bangų pasiima tai, ko joms reikia. Nes būtent jos patikrina, ar skendi iliuzijose, ar iš tiesų mąstai pozityviai.

lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif
Atsakyti
Teisybe. Zmogus, kuris sakosi vadovaujasi Dievo valia ir ramiai ta valia priimantis, bet negalintis i kita zmogu ziureti kaip i kita "as", vargu ar gali viduje jausiti santarve su savimi paciu ir aplinkiniu pasauliu. g.gif
Atsakyti
Merginos, negi jus dar nesupratot, kad Vaizgante save sutapatino su dievu ir uztat zino, kas teisingiausia ir geriausia ? mirksiukas.gif Nuo siol zinokit: yra tik viena teisybe-Vaizgantes! neveltui ji su Buda kalbasi bigsmile.gif
Atsakyti
Man didelis autoritetas, susižavėjimą keliantis žmogus- a.a. J.Ivanauskaitė wub.gif
''Sirgdama suvokiau, kad net labai sunkios ligos ėdamas žmogus gali gyventi pilnakraujį, turiningą gyvenimą. Kartais sergančiojo egzistencija tampa gal net vertesnė už įprastą sveikojo rutiną, nes staiga atsiradęs suvokimas, kad kiekviena diena yra didžiausia dovana, kokią tik įmanoma gauti, nuo buvimo pasaulyje nulupa daugybę nereikšmingų smulkmenų, kvailų įsitikinimų ir beprasmių įsipareigojimų. Būtis ima švytėti, neretai spinduliuoja ir jos šeimininkas, nors gal tik jis ir dar keli artimieji žino mastą tos kančios, kuria mokama už šią ypatingą šviesą.
Taip, taip, ligonis irgi gyvena, o ne tik serga ar ritasi mirties linkui. Suglumstu, kai kas nors nustemba, man patikinus, kad ne tik tįsau lovoje galvodama apie įkapes, bet turiu daugybę darbų, pramogų ir ateities planų. Kita vertus, sergantis – dar nereiškia niekam tikęs. Kad ir kokia sunki liga, svarbiausia jos neįsileisti į savo sielą.''
Argi ši moteris ne pozityvumo pavyzdys?
Menas gyventi wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vijurka: 10 rugpjūčio 2007 - 16:01
QUOTE(zemaite @ 2007 08 10, 17:27)
Merginos, negi jus dar nesupratot, kad Vaizgante save sutapatino su dievu ir uztat zino, kas teisingiausia ir geriausia ? mirksiukas.gif  Nuo siol zinokit: yra tik viena teisybe-Vaizgantes! neveltui ji su Buda kalbasi  bigsmile.gif


Pastebėjau hihihi.gif

O aš visą gyvenimą galvojau, jog Dievas - aš blink.gif Bet matyt Vaižgantė didesnis dievas... na ką gi, visuomet yra vietos Žemėje. ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Vijurka @ 2007 08 06, 08:38)
Paskaičiau testuką. Aš, žmogus turintis daugiau pozityvaus požiūrio, nei negatyvaus wub.gif Pvz.: niekada nemąsčiau, kad pasaulis sutvertas netobulai, tuo labiau neteisingai schmoll.gif Taip pat nemanau, kad žmonės turi tuziną blogybių, visai neturi dorybių unsure.gif Nekrūpčioju, nebijau ateities, nors suprantu, kad ji nebus ir vien tik rožinė bigsmile.gif Argi meilė išskaičiavimas ir tik prisirišimas? ax.gif Ir jei žmogus tyli, tai jau jis mąsto tik blogai? blink.gif
Labiau tikiu, kad...vienatvė, baimė, praradimai - yra gyvenimo pamokos. Ir dažnai skausmą neigiame, nei jį pripažįstame, o reiktų visą tai priimti natūraliai ir tai išgyventi, išlaukti. Taip pat ... negalėsime džiaugtis šia akimirka, jei gyvensime praeitimi, kuri ir yra praeitis, ji negrįš blush2.gif Taip kad, atsitiktinių klaidų nebūna, yra patyrimas, kuris praturtina, kuris verčia keistis.
Bet vis tiek, viskas labiau į šviesesnę pusę. smile.gif



Vijurka, labai nuosekliai išdėstei mintis, todėl palyginimui noriu išdėstyti savo buvusį požiūrį .
- labai ilgai galvojau, kad pasaulis sutvertas neteisingai doh.gif
Kaip tai pasireiškė ? Buvau pernelyg jautri doh.gif Kaip sugertukas sugerdavau visų emocijas, sirgdavau visų problemomis dar giliau, nei tie vadinami " nelaimingieji " biggrin.gif Mane siaubingai žeisdavo melas ir veidmainystė blink.gif Niekaip negalėjau suprasti, kodėl žmonės meluoja blink.gif Reikia pripažinti, kad kartais jausdavausi, kaip iš kitos planetos...
- tikrai maniau, kad žmonės turi daugiau blogybių, nei dorybių blush2.gif
- nebijojau ateities, bet visiškai nevertinau gyvenimo. T.y. visiškai nebijau mirties, nes niekaip negalėjau sau įvardinti gyvenimo prasmės...Tiesiog jaučiau kažkokią tai Beprasmybę...
Ir visa tai aš vadinau - Realiu požiūriu blush2.gif

Suprantama, kad tokį požiūrį pakeitė tik gyvenimo sukrėtimai...Kaip Tu įvardinai - gyvenimo pamokos. Kai teko mobilizuoti visas jėgas, kad išsikapstyti...nustojau sirgti " svetimomis ligomis " smile.gif Supratau esminį dalyką - viską gali pasiekti savo jėgomis. Tik reikia siekti. Tai yra asmeninė patirtis, kurios žodžiais neperduosi, tam ji ir asmeninė mirksiukas.gif Todėl visiškai pritariu Tavo paryškintiems žodžiams 4u.gif








Atsakyti
Kaip gražiai parašei, Heide ...
Puikiai tave suprantu, nes ir manoji asmeninė patirtis panaši. 4u.gif
Ko gero, tikrai negaliu vadintis tikra pozityviste, per dažnai pasiduodu ne toms emocijoms, taip ir neišmokau pasižabot kantrybės, bet stengiuos... stengiuos visame kame įžvelgt gėrio pradą. Mokausi nesirgt svetimom ligom - bent jau ne visom... lotuliukas.gif
Linkiu sėkmės visoms - panašioms ir visai nepanašioms 4u.gif
Atsakyti
Aš galvoju, kad visos esam savotiškai teisios, visų sava patirtis ir kiekvienai ji savaip vertinga:)

Ir dar galvoju, kad kai rašinėju šitam skyrelyje, tai labiausiai pykstuosi su savimi, ne su jumis:)
Many visad labai stiprus buvo vaikas. o vaikai tai jie į viską labai šviesiai žiūri ir viskam labai atviri. va tokia ir buvau, ir gyventi buvo gana lengva, ir sekėsi.
bet kažkur kažkas atsitiko, ir tą vaiką dabar smaugia kažkoks susiraukęs suaugėlis, kuris nežinau iš kur atsirado, ir kaltina tą vaiką, kad žioplas jis buvo;)

ir visokie teigiami postai, kaip vijurkos, pvz, supykdo tą suaugėlį many, nes primena tą vaiką, kurs dabar kažkur labai užspaustas ir užgniaužtas verkia smile.gif taip noriu, kad tas vaikas sugrįžtų, tik nežinau, kaip su tuo suaugėliu susitarti smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo winia: 12 rugpjūčio 2007 - 14:41
QUOTE(winia @ 2007 08 12, 14:41)

ir visokie teigiami postai, kaip vijurkos, pvz, supykdo tą suaugėlį many, nes primena tą vaiką, kurs dabar kažkur labai užspaustas ir užgniaužtas verkia smile.gif taip noriu, kad tas vaikas sugrįžtų, tik nežinau, kaip su tuo suaugėliu susitarti smile.gif


Apie mumyse esantį "vaiką" ir "suaugusį" puikiai rašo psichologas M.Litvakas.
Atsakyti
QUOTE(vaižgantė @ 2007 08 12, 16:21)
Apie mumyse esantį "vaiką" ir "suaugusį" puikiai rašo psichologas M.Litvakas.


Ačių smile.gif Pabandysiu ir Litvako paieškoti, jei tik jis ne vien rusiškai bus.
Nors šiaip man psichoterapijoj labai daug apie tai kalba smile.gif
Atsakyti
Stai kokia citata radau apie vaika ir sena zmogu:
"Kiek esi vaikas, tiek tavo siela yra jauna. Zmogus gali buti pasenes sulaukes vos 20-ties metu. o gali tureti, kad ir astuoniasdesimt metu, bet del savo vaikiskos dvasios buti jaunas. Dievas visada yra jaunas, todel jam visuomet reikia jaunos dvasios zmoniu, reikia, kad tu butum vaikas, kuris sugebetu viskuo patiketi. "senas" zmogus linkes viska kalkuliuoti, numatyti visus "uz" ir "pries" ir tuo riboja Dievo galimybes veikti. Kalkuliavimas ir nuolatinis skaiciavimas , kas gali ir kas negali pavykti, speliojimas, ar yra galimybiu, ar ne-senatves bruozas. Vaikas siekia menulio ir tiki, kad gali ji pasiekti, o juk Dievas tau nori duoti zymiai daugiau nei menuli. Jis nori duoti tau savo karalyste, bet jei nepasidarysi kaip vaikas, surisi Jam rankas"
Atsakyti
Prioritetai

Paprašiau aš Dievo kantrybės; Dievas atsakė: Ne
Kantrybė - išmėginimų vaisius; ji uždirbama, o ne dovanojama.

Paprašiau aš Dievo laimės; Dievas atsakė: Ne.
Aš suteiksiu tau palaiminimus; laimė priklauso nuo tavęs.

Paprašiau aš Dievo apsaugoti mane nuo skausmo; Dievas atsakė: Ne.
Kančia atitraukia tave nuo žemiškų rūpesčių ir priartina arčiau manęs.

Paprašiau aš Dievo dvasinio augimo; Dievas atsakė: Ne.
Tu pats turi augti, tačiau aš apgenėsiu tave, kad neštu gausų vaisių.

Paprašiau aš Dievo visų dalykų, kad galėčiau džiaugtis gyvenimu; Dievas atsakė: Ne.
Aš suteiksiu tau gyvenimą, kad galėtumei džiaugtis viskuo.

Paprašiau aš Dievo, kad padėtų man MYLĖTI kitus taip , kaip Dievas myli mane.
Dievas atsakė: O, pagaliau tu supratai
.

Liaukis pasakojęs Dievui, kokia didelė tavo širdy audra. Griau pasakyk savo audrai, koks didis tavo Dievas yra.



Atsakyti