kam reikalingas vyras?

Vadinti vyru norisi (ir vadinu) vien del to, kad jis ne moteris! O kas kaip supranta man visai neidomu. Kam labai jau knieti suzinoti ar mes vede, lai pasiklausia, tikrai neslepsiu tiesos.

as be moralu- tik faktai
Gyvename nedykumoje, o salyje it toj salyje yra tam tikri istatymai, kuriu reikia laikytis...
Mirus draugui ir mirus vyrui- pasekmes naslei skirtingos;
Po vedybu pasidarai savo vyrui artimiausiu giminaichiu, iki vedybu- tu jam praktiskai niekas (cia as ne apie jausmus, bet juridine prasme)...

Ne duok dieve, atsitiks beda ir draugas atsidurs ligoninej... i reanimacija ileidzia tik artimiausius, drauge nera artimiausia ( siaip pinigais lengvai issprendziama problema), tas pats su kalejimu Vaikai yra apsaugoti istatymu nepriklausomai nuo to ar gime santokoj ar ne, bet moteris nera apsaugota - tai kai perki kartu su draugu buta...jo dalybos gali but daug skausmingesnes... nes istatyme nera nustatyta tvarka (aisku galima sudatryt atitinkamas sutartis)...

Man mano vyras reikalingas ne vini ikalti ir net ne tam, kad pinigus uzsidirbtum- o tiesiog, kad mums katrtu yra daug kart smagiau, idomiau gyventi... pati ilgai svarsciau pries einant i zagsa- siaip laimingai gyvenome kartu iki vedybu ir lyg tais ir nieko nepasikeite po... ta pati laime

Labai daznai tenka girdeti is nesusituokusiu poru, kai tik truputi kas ne taip gyvenime tuoj:kas tu man tokia esi?-niekas, siaip sugyventine jokiu isipareigojimu, siandien susitikome, ryt issiskirsime, poryt vel susitiksime, kam taip gerai, kodel gi ne?

visiskai pritariu

kas tu man tokia esi?-niekas, tik žmona

Jeigu poroje jau vyksta tokie pokalbiai, tai ir susituokus bus randama įvairių perliukų. Reikia galvoti su kuo gyveni, o ne tuoktis dėl to, kad nesakytų ,,kas tu man tokia,,

Na apie zmona taip nelabai ir pasako
Kol su vyru dar nebuvom susituoke, tai mano pode ji vadindavo subindraugiu o man tiek bjauriai tai skamba

Apsiženijus irgi mažna sakyt - nu i kas tu tokia? Žmona? Žmona - ne giminė, svetima. O dar api šiuos laikus pamislijus, tai šiandien da žmona, o ryt jau - nebe. A maža tokių atveju?

Taigi, jai diedui nieka merga neraiškia iki ženybų, ne kažką ji raikš ir po - oficiali skalbėja, virėja i vaikų gimdytoja. Ba toki klausimai "O kas tu tokia?" teraiškia vieną - norą bobą nusodyti i padėt in atitinkamų vietų.

Papildyta:


Da i kap pasako. Posakis "Žmona - ne giminė", raiškia vienų i tą patį: boba yra niekas.

Pala,pala, o jei vaikai? Irgi jokių įsipareigojimų? Ar tada vadintųsi, o kas tu man tokia? -niekas, šiaip vaikų motina

Nepagarba tavo dabartiniam vyrui, ir kažkaip nesuprantu kodėl tu jai leisdavai jai taip vadinti savo vyrą

Cia kaip viena mano prietelka pasakojo: kazkokiam bandanciam ant jos rekt asmeniui reze "as ne jusu zmona kad ant manes rektumete"

Prieš 10 metų vyras man buvo reikalingas, nes labai jau norėjau baltos suknelės ir nuometo , o po 10 metų tai supratau tik vieną, kad puikiai galėčiau gyventi ir be jo. Todėl rimto argumento kam jie - neturiu

Santuokos gynėjai. Kodėl jums, visi žmonės gyvenantys ne santuokoje būtinai yra nedorovingi?
Manau, jus su manim sutiksite, kad ir santuokoje gyvenantys asmenys irgi nevisi yra dorovingi.

Viso ginčo esmė yra ta, kad jus negalite sutikti su mintim, kad nesusituokusių žmonių tarpe yra dorovingi žmonės. Nes jums dorovė asocijuojasi su santuoka, gyvenimas nesusituokus, jūsų manymu, yra pasileidimas, ar kaip kiti sako apsileidimas.

Pritariu P. Jadzės minčiai, kad šiuo metu santuoka negarantuoja, jog partneriai laikysis vienas prieš kitą priimtus įsipareigojimus, ir pagarbiai elgsis vienas su kitu.

Iš dalies pritariu ir Medinio mintims, jog šiuo metu santuoka, jos samprata pašlijo, prarado vertę. Ji tapo savos rūšies sekso legalizavimas, širma prieš davatkišką visuomenę.

Šiuo metu santuokos ryšiais nebranginama, jei vadovautis Medinio pateikta statistika (nežinau iš kur jis ją paėmė, o ir nesvarbu) 10-čiai santuokų atitenka 7-os skyrybos. Santykis ne koks, parodantys, kad tuokiamasi atsainiai žiūrėdami į įsipareigojimus. Negvildensiu kokios yra skyrybų priežastis, nes jos ir taip aiškios.

Tie skaičiai suteikia Mediniui prielaidą galvoti, kad santuoka, kaip institucija, su laiku visai išnyks. Santuokinių įsipareigojimų laikymasis prieštarauja žmogaus prigimčiai, riboja jo laisvę.
Su tuo negaliu sutikti, nes manau, jei lakytis tokios nuostatos žmonės degraduos. Yra aibės faktų žmonijos istorijoje, kai taip degraduojanti visuomenė save susinaikino. Jos vietoje atsirasdavo kita, perdėm puritoniška.

Aš gi drįstu teigti, kad santuoka išliks, bet turės kisti į santuoką požiūris.

Kodėl mūsų visuomenėje degradavo santuoka? Santuoka tapo vartotojiška.
Net temos klausimas skamba, „kam reikalingas vyras....“ Viena iš merginu labai tiksliai pastebėjo, kaip reaguotų moterys, jei temos pavadinimas būtų „kam reikalinga žmona?“.
Pamenu, Medinis buvo parašęs „žmonos, vyro gyvenime paskirtį“. Prisipažinsiu nelabai malonus jausmelis.

Vienas iš pagrindinių santuokos argumentų yra „ką žmonės pasakys“, kad laikytųsi savo įsipareigojimų (nors santuoka dabar to negarantuoja), vaikų saugumas, vaikų socialinis statusas (tik ta pati davatkiškos visuomenės dalis terorizuoja vaiką) ir t.t.

Mano galva santuokai žmonės turi pribręsti. Visuomenė aplamai neturi teisę kištis į žmonių pasirinkimo laisvę, jų jausmus, norus. Tai turi būti tik tų žmonių noras, o ne todėl, kad taip priimta. „Tas priimta“ ir nuvertino santuoka iki dabartinio lygio.

Čia bandė, kaip argumentą pateikti katalikybės normas, bet tuo pačiu, sau nori suteikti galimybę teisti. Jus prieštaraujat patys sau, jei jus esate tikras katalikas ir tai garsiai deklaruojate diskutuodami ir naudojatės katalikišką morale kaip argumentu, reikia buti nuosekliam.
Bažnytinės moralės sergėtojam ir iš amžių amžius atėjusios moralės gerbėjams. Kad būtų tęstinumas, jus turite atsisakyti moters teisių, jos pripažinimą, kaip lygią vyrui. Nes tai nesuderinami su katalikiška morale dalykai.

Esmė tame, kad dabartinė visuomenė yra pažengusi labai toli nuo tų laikų, kai bažnytinė moralė atstojo visas normas, tame tarpe ir teisinę. Šiuolaikinis žmogus, jei vadovautis šiuolaikinė morale yra humaniškas, dorovingas, gerbiantis kito laisvę, tikėjimą asmuo. Sugebantis, kito asmens labui savanoriškai paaukoti dalį savo laisvės, nes jo laisvė praranda vertę, kai pradeda riboti kito žmogaus laisvę.

Neesu aš tokia utopistė-idealistė, kad nesuvokčiau, kad aplinkui nevisi yra dorovingi. Bet jokiu būdu nesutiksiu, kad didžioji dalis žmonių yra sukčiai. Todėl manau, kad santuokos „saugiklio“ samprata, pakeis santuoka įprasminanti žmonių meilę, jų pasiryžimą gyventi kartu. Jokiu būdu nesakau, kad dabar tokių santuokų nėra, jų yra 3 iš 10 (jei vadovautis Medinio pateiktais duomenimis).