
siek tiek papasakosiu apie save ,kad geriau suprastumete mano situacija..taigi esu kompleksu maiselis ,tokia tapau brendimo metu, kai pasirode pirmieji spuogai,kai supratau ,kad tikrai nesu grazuole.. daug kentejau del isvaizdos. Po nelaimingo atsitikimo turiu randa ant veido ir ilgą nosį su kuprele,nuo spuogų liko randai, ir dėmes.Paveldejau, nuolat pabrinkusius paakius,na zodziu veidas mano tikrai ne lelytes.Beto kaip ir kiekviena moteris kompleksuoju del mazos krutines(A dydzio)... Taip gyvenimas susikloste ,kad sulaukus vos 18 metu istekejau, uz pirmojo savo vaikino ,kuri pazinojau tik keletą mėnesių.Pamažu visi mano išgyvenimai del išvaizdos tapo daug mažesni.Jis tapo mano geriausiu pasaulyje draugu.
Prieš keletą dienų,supratau,kad nepažinojau to žmogaus taip kaip maniau..Keliavome traukiniu, aš su vyru ir pora gerų vyro draugų.Bešnekant, bejuokaujant , vyro draugui pasakiau ,kad jis turi erelio akis ,o maniškis atsisukęs į mane pasakė, kad aš turiu ARKLIO GALVĄ..skamba kaip anekdotas ar ne? Bet man nebuvo juokinga, mačiau kaip draugai susižvalge tarppusavyje..pasijutau ,kaip prieš daugelį metų ,kai mokykloje isgirsdavau pasaipas del kreivos nosies, del spuogu ir t.t. vos galejau sulaikyti ašaras, negalejau patiketi, kad geriausias pasaulyje draugas galejo pasakyti tokia nesamonę ir dar girdint musu draugams.As, zinoma neparodziau ,kad isizeidziau..tik po kurio laiko asaros eme riedeti pacios.Jis,zinoma nesuprato kodel as liudziu,net kai pasakiau jam ,kad jauciuosi iskaudinta, jis eme teisintis ,kad as viska netaip suprantu..Bet juk jis mato ,kad neitin pasitikiu savimi ,tik islipusi is lovos skubu dazytis, o atsipalaiduoju tik tada ,kai atrodau gerai.
Suprantu ,kad si mano problema palyginus su visom gyvenimo bedom yra nulis, taciau tas nulis mane labai skaudina,jauciu kaip viskas pasikeite ,nebenoriu puostis,dziaugtis ir svarbiausia negaliu Jam atleisti uz jo kvailuma..
Labai prasau,pasakykite ka manote apie mano situacija ,ka tureciau daryti? KĄ JŪS PASAKYTUMETE MANO VYRUI? aciū.