Mano dukrytei 1 m. 11 mėn. Šiandien gulamės į ligoninę tvarkyti dantukų su narkoze...Bandėme tvarkyti be narkozės, bet nepavyko - klykė kaip skerdžiama ir po to visą dieną krūpčiojo, nors gydytoja tik kokias dešimt minučių bandė burnelėje krapštytis. Pasakė, kad kitos išeities nėra - nes krūminiai dantukai labai sugedę ir gali pradėti skaudėti, pūliuoti. O tai labai pavojinga - tokiems mažiukams pūliuojantis dantukas gali pereiti į žandikaulio uždegimą ir netgi komplikuotis į meningitą - juk pas juos veido pertvarėlės gležnutės, uždegimas sparčiai plinta. Mano vyro pusbrolis yra anesteziologas, tai pasakojo, kad pasitaiko tokių atvejų, kai vaikus su užleistais dantukas sunkios būklės atveža pas juos į chirurginį skyrių žandikaulius operuoti su rimta narkoze

Ir rekomendavo sutaisyti kol nevėlu....Nes dantukus taiso ne su tokia narkoze kaip per rimtą operaciją, apsvaigina trumpam...Reikia rinktis iš dviejų blogybių geresnę...
O dantukai mums sugedo dėl to, kad mano mažylė naujagimystėje sunkiai sirgo sepsiu (B grupės streptokokas) ir gavo milžiniškas dozes stiprių antibiotikų, kurie ir nusilpnino dantukus.
Dantukai pradėjo gesti prieš kokius keturis mėnesius. Pavaikščiojom po stomatologų prvačius kabinetus, tai visur aiškino, kad pieninių dantukų netaiso, kad reikia laukti, kol vaikas pats leisis taisyti ir t.t. Vienu žodžiu laukdami dar pabloginom situaciją. Ir kai praėjusį mėnesį apsilankėme vaikų stomatologijos poliklinikoje mus apibarė, kad laukėm taip ilgai. Taigi, mamos, pasimokykyt iš mūsų klaidų ir nelaukit ilgai....