Mano dukrytė išėjo

saunios naujenos pas visas, labai dziaugios uz jus, jusu prisiklausiau dar labiau ussimaniau leliuko. atsargei reik, o tai ziuriu nestumu ir ussikrest galima.

Oi kaip smagu mergaiciukes, kad vienos jau tuoj gimdys, kitos ruosiates pastojimui, ir as labai noriu, bet dar reikia iki galo viska issitirti, issigydyti infekcija, tai dar turiu daug ka nuveikti , bet kai tik galesiu ir as pulsiu, taip noriu leliaus.

as jau 4as men geriu foline, bet nesiryztu... laukiu ... galvoju duok dieve netyciuka... nes kitaip nesirysiu...
ajuka, labai faina kad pas tave viskas gerai

isivaizdoju kaip baisu, nors ir labai noriu, bet jauciu kai ateis laikas imtis darbo tai ir i krumus slepsios.

Arba imsi ir nesulauksi menesiniu vienadien kaip man buvo niekad nebuciau pagalvojus kad galima pastot po pirmo karto ir dar pagimdzius juolab kad pirma leliu metus laiko gaminom nebijokit, vaikuciai ateina tada kai jiem lemta, gaila kad ne visada lemta jiem pasilikt su mumis, bet nieko nepakeisi isties juk jei zinotume visas rizikas kurios gali istikt turbut ne viena nesiryztu pastoti...
kai siandien man dare nestresini testa vaiko bukles (stebeji sirdeles darba) pagalvojau kad bet kuriuo atveju esu laiminga kad vel laukiu vaikeliio, kad galiu ja jaust savyje, jau vien sis potyris atperka skausma, nervus ir visa kita... ir taip keista siandien vel girdejau kaip mano lelyte oficialiai vadino moteriskau kreipiniu ir niekaip negaliu suvokt, is kur man tokia laime - vel turesiu panelyte o visa laika buvau isitikinus kad pas vyra ten vien xy... ir bus vieni berniukai o dar keisciau, kad pamenu, kai mano lelyte Ela mire troskau kad ji griztu, saukiaus jos kasdien.. ir kai pastojau galvojau kad negi grizo mano vaikelio siela ir gyvybe.. bet nea galvoju, bus berniukas bus aisku kad kitas vaikelis, bet jei mergyte...
Nezinau ar vaikeliu sielos grizta ar ne, bet zinau, kad manoji Ela rami ir gyvena ten kur, kur gali buti GYVA amzinai. Juroje ir medalione prie mano krutines kaip ir tureji buti.. ir ji bus gyva amzinai.

beje Bim, taip keista.. tavo mazuliukes vardas Nemira - tarsi nemirsi... busi amzina..

savo lelytes pelenus mes isbarsteme prie palangos, Nemirsetoje, kaip mano mama issifravo - Nemirsi Ela.

Uzsivedziau, labai faina, kad jus esat mergaites, daug ramiau, kai gali kazkam issikalbeti, kad ir tik virtualiai... Aciu

zinai ajuka, kol neatsitiko nelaime nepastebejau to vardo reiksmes, tik po visko susimasciau kad nemira, nemirk. ji bus amzina, mano sirdi ji visad bus gyva. o varda buvau sugalvojus pirmais nestumo meneseis. keista kad toki varda parinkau...

musu dukryte -Vyte, vaikas ziurejo "nekviestos meiles" apdovanojimus ir kai rode Evita, pasauke- mama ziurek, sesyte rodo

Labas,
Zinau as sita jausma, patyriau ji ir pati. Deja tik dvigubai.. Pagimdziau negyvas dvynukes dukrytes.. Man gal kiek lengviau, zinau atsakyma kodel jos mire.. Zinau, kad su kitu vaikeliu viskas bus gerai.. Bet niekad nepamirsiu mergyciu.. Kaip ir jus savosios nepamirsit. Linkiu tik kad skausmas nebutu toks astrus.. Kad apie dukryte galetumete kalbeti be asaru.. Tegu zaidzia musu abieju mergytes danguj ir mato tik musu sypsenas..
Uzuojauta Jums..

Antuke, skaičiau Tavo parašymą Gimdymo istorijose.... kelis kartus..... ir iki pasikūkčiojimo raudojau.... aš žinau, ką reiškia jausti netekti vaiko, bet kai netenki dviejų..... košmaras...

antuke, didziule uzojauta, stipribes tau ir tavo seimai. puikei zinau kad nera tokiu zodziu kure pagos, bet vistek laikikis.

Uzuojauta Jums ir Jusu seimai Antuke tikiuosi musu visu angeliukai laimingi ir saugus kazkur ten...

ir as tikiosiu kad jiom ten gerai. devuliau uz ka tu taup su visom pasielgei? nekad turbut to nesuprasiu, o jai kada teks su devuliu susitikt tai tikrai i meno klausimus tures atsakit, mes tada ji priremsim prie senos, jai ten tokios yra.