flirtas

Aš pykčiau jei mano vyras flirtuotu su kita.

Na pasisakysiu apie buvusi.Tai jei sveciuose budavom--sakau einam pasokti,o jis ne ne nenoriu,tingiu.O po kiek laiko (pvz.nueinu padeti draugei i virtuve) griztu o jisai jau soka su kita,nu jau nervas ,kaip imdavo.Tai tada as sokdavau su kitais,arba pradedavau kraipytis viena(nu pas mus kolektyve taip galima) .Ir patykekit vaziuojam namu--man priekaistai ko as ten kraipiausi,tipo ko kitus viliojau ,i tave tas ziurejo,kitas su tavim soko--vnz nesuprasi tu vyru
Va o drauges vyras---tai as jo nekenciu--pas ji mada uz (.) ciupyneti ar juos gnaibyti,kaip ir uzupakali.Tai jo motera sedi raudonuoja ir nieko nesako,man jos net gaila(dabar jau jie issiskyre) tai viena karta jisai mane uzkabino tai kai trenkiau per nagus---daugiau nelindo.Yra daug vyru kurie elgiasi slyksciai,bet manau ir moteros turi kazka daryti,kad jos vyras taip nesielgtu

sutinku su jumis. net neįsivaizduoju, kaip sureaguočiau, jei mano vyras prie manęs apie kitą šokinėt pradėtų. ...o ta draugė... per atstumą nuo tokių draugių reikia vyrus laikyt.

Šaunuole Maniškis draugystes pradžioj energingai flirtavo atrodo su visais, ilgai kovojau kol jam daejo kad mane skaudina ir žemina. Tai dabar kaip avinelis

Puikiai zinau ta jausma, kadangi pati esu pavydi.... Taigi turejau drauga, kurio brolio drauge yra is tokiu zmoniu....na kaip jums pasakyti....kavineje salotas padavejai liepia nesti 5 kartus, vis kas neitinka... Uzsisakom pirti draugai, visi buna su maudomais ir pan dalykais, o ta nuoga atvaro....I dar uzmeta: Na vyrukai ikaitot? Sveciuose pas draugo tevus buvom, tai irgi issisokimai vienas po kito, zodziu visa vakara demesio netruko, apskritai, kur ji visas vyru demesys..... Ir svarbiausia buves mano, kai isvaziuojam, pastoviai aiskindavo, kad jam tokios moterys sleikstuli kelia, bet per vakareli, spokso akis pakabines, asistuoja ir t.t....Padlaiziauja ir tiek...

Tad kaip jus patartumet bendrauti su tokiom? Nes as stengdavausi nekreipti demesio, bet neavisad iseidavo....

aš ir pavydžiu, o manęs nea. galiu nuoga ten šokt ir pan. užknisa. jis pašoka kokį su manim šokį kitą ir traukia savais keliais, aišku eina pabendraut, parūkyt, pasėdėt su kitais vyrais, užkalbina vieną kitą merginą ar moterį, šypsosi visiems, visoms, pašokdina erotiškai kitas, man lieka trupiniai. mėginu jam paaiškinti, pyksta, sako, akd aš galiu ten su kitais šokt, jam smagu, kai man linksma, oa š pavydžiu, kad jam linksma. siutas ima, bet siutas negelbsti. dabar mane kviečia į vakarėlį darbe, po savaitės kviečia jį. nenorėjau eit, tiesiog nenorėjau, bet jis pasakė, kad eis. o aš žinau, akd ten jis asistuos visoms, visoms norės įsiteikt, visas pašokdint, su visom parūkyt, grabinėtis nesigrabinėja, bet flirtuoja labai. kai pasakau, kad man nemalonu, baisiai supyksta. sako, akd jam prasiblaškyt neleidžiu, prisigalvoju visko, akd jis tik bendrauja, kad jų net nekibina ir t.t. na gal. tiek to.prašau eit kartu, girdi, kaip ten.. na gerai, kad ir nenoriu, eisiu aš viena į savo darbo vakarėlį, jis eis į savo, žinau, vėl susipyksim, nes jam pasirodys,kad aš jo per daug pavydžiu. seniau keldavau scenas, dabar nekelsiu. pasakiau vakar, kad eik, sakė neužsibus, sakaiu gerai, esi suaugęs žmogus, dabar visur vaikščiosim atskirai, prsiblaškinėsim. tai labai jau supyko. aš nekelsiu pavydo scenų, ieškau būdų, kaip jam parodyt, kad mane skaudina tokie dalykai. nors įrodinėt ir nenoriu, tegul, gal kada supras.ignoruosiu. nes matyt pajuto labai jau esa mylimas, tai ir durniuoja, bet va nerodysiu dėmesio, tegul. vaikiška, bet ir man jis nerodo, kodėl man čia tada taip elgtis. meilė nedings, myliu jį labai, bet to neparodysiu.

Man buvo labai nemaloni situacija per brolio vestuves.
Žodžiu jau visas balius įsivažiavo ir vienos draugės vaikinas pakvietė mane lėtam šokiui. Draugė iškart sužaibavo akimis. Baisiausiai pasiuto, išėjo iš patalpos. Man tikrai pasidarė labai nejauku.
Tuo labiau, kad nebuvo visiškai jokio flirto, tiesiog vienas lėtas šokis.
Vėliau jie išėję lauke kalbėjosi, tai mergina kėlė baisiausias scenas, kad neva jis neatkreipia į ją jokio dėmesio, kad tik su kitom šoka ir t.t. (ryškiai perdeda). Visą vakarą ji man nepratarė nė žodžio, nors prieš tai labai daug bendravom ir kartu šventėm smagiai.
Kaip reikėjo elgtis tokioje situacijoje? nes aš jau nieko neišmačiau...

manau ne tu čia kalta, tiesiog jos vaikinas ar vyras kažkada ją yra įskaudinęs ir tiek. suprantu, kad tau sunku buvo dėl to, jauteis nemaloniai, bet nei kišdamasis, nei kitaip jiems nepadėsi. skaitau ir galvoju, kad tokia problema yra ir mūsų šeimoj. kai pykstu, pykstu ant vyro tiktai, o ne ant moterų ar merginų, aišku kaip kokioj situacijoj, tiesiog jai taip gavosi. jei jos draugas ar vyras nors kartą įsiklausytų, ko tikrai ji nori, manau ateity to nebūtų, kad ir kiek jis lėtų ar greitų šokių su kitom šoktų kartu. pvz. mane mano vyras, dar tada nebuvom susituokę išdave tada, kai vakarojo su draugais, pratęsimas-kita, kokia tai šalava. galvojau atleisiu, pamiršiu... negaliu. kankinuos jau kokie 4 metai. pasitikėjimo neatstatau niekaip, gal dėl to, kad jis manęs negirdi, opadėtį nori taisyti savaip. jam atrodo, kad jei jis man padės namie ar mane pavaduos prižiūrint vaikus, tai aš vėl juo pasitikėsiu. o aš tenoriu kad jis man skirtų daugiau dėmsio, kai mudu dviese, sumigus vaikams, pasakytų komplimentą, padarytų staigmeną ar išėjus į žmones tiesiog nepamirštų manęs. bet... jis arba to nesupranta, arba apsimeta. išėjus kartu būnam atskirai, skaudu ir pavydu, nešoku kartis kitiem ant sprando, kad atkreipt saviškio dėmesį, neesu tokia, bet kruajuoja širdis. o kai vienas išeina į vakarėlius, kur šokiai, muzika, alkoholis, pasitikėti man neišeina, nes žinau, kad jis labai joms asistuos. tada tas valandas aš kenčiu labai. ar man to reikia? nežinau, matyt sprendimams dar neatėjo laikas.

Panašiai ir man kadais buvo..
Draugavom su vaikinu gražiai, viskas buvo tvarkoj ir kol buvau išvažavus kelios dienoms į kitą miestą, oer tas dienas jis mane išdavė. Buvo daug ašarų, atsiprašinėjimų - atleidau. Bent jau taip galvojau, bet pasitikėjimo nesusigrąžinau. Vis galvojau kaip čia su juo pasikalbėjus, ką pasakius, kol galiausiai pasipiršo. Nesutikau, nes nebuvo jokio pasitikėjimo. Tada viską papasakojau ir mes tiesiog gražiai išsiskyrėm. Draugais nelikom, bet ir nelaikėm kažkokios pagiežos viens ant kito.

Tik nepagalvokit, kad ir Jums siūlau skirtis. NEDUOK DIEVE. Yra vaikai, kartu esate šeima ir tikrai nebūtu malonu išsiskirti. Tiesiog gal pamėginkit susėsti, pasikalbėti, išsiaiškinti kas ir kaip. Išliekite save, papasakokite ką jūs jaučiate ir galvojate apie tai. Galbūt padės.

kalbėta daug, daryta daug, tiesiog prieš akis iškyla tai ir niekaip pamiršt negaliu. gal viskas būtų buvę kitaip, jei ne ta pati merga būtų man rašinėjus ir skambinėjus kurį laiką ir būtent tada, kai maniškiui darbe balius būdavo. pykdavau, jis teisindavosi, sutapdavo jo išėjimai pasižmonėt ir jos sms. išsiaiškinom, kad su tuo susijęs ir vienas bendras šeimos draugas, jie veikė kartu, jis ją pažinojo, maniškiui pavydėjo, kai jis į tą mergą po to karto nekreipė dėmesio, teikdavo informaciją jai apie jo išėjimus, o ta man rašydavo. niekada nemanaiu, kad taip kvailai būsiu įtikėjus. visada save laikiau stipria, daug kam padėjau panašiose situacijose, bet su padėt negaliu. negaliu pamiršt viso to ir vos tik jam einan į tuos vakarėlius, vėl manyje kažkas sukyla. įrodinėjimų neprašau, puikiai suvokiu viską, kad gal tikrai žmogus tik 1 kartą paklydo, mėginu save pastatyt į jo vietą, bet esu jausmingas žmogus, žmogus, kurį valdo daugiau jausmai nei protas, dėl to kankinu save.

Net nebežinau ką ir bepasakyt.
Atrodo imtum, pasikalbėtum ir gal viskas būtų kiek geriau, bet viskas daug sunkiau kaip matau.
Nesu daug patyrusi tokiuose dalykuose, todėl, atleiskit, bet tikrai nebeturiu patarimų.