QUOTE(angeliukesmamyte @ 2010 10 23, 19:50)
pasikeite tikrai..kartu jau 6 metai,metus is ju susituoke ir kartu gyvenam..teketi nebenoreciau daugiau 
o butent kas pasikeite?
niekas nepasikeite.
pasikeitė į gerąją pusę. Iki santuokos kartu pragyvenom penkerius metus, o apsiženijus lyg viską užtvirtinom, toks geras papildomas jausmas atsirado
lengviau barniai praeina, nes jau niekas nieko negasdina, kad tuoj va susikrausiu daiktus ir išeisiu, nes abu žinom, kad dabar jau reiks taikytis ir baigt pykčius kaip bebūtų, nes niekur vienas be kito mes nedingsim
QUOTE(Mimuke @ 2010 10 24, 13:38)
o butent kas pasikeite?
galbut tai butu pasikeite, jei butumet ir nesusituoke?
juk zmones keiciasi ir taip laikui einant 
paprasciausiai atradome vienas kito trukumu daug..tuokemes galbut labiau is reikalo,buvau 6 men nescia, aisku meile taip pat buvo... bet dabar viskas kitaip..nebera to svelnumo,pagarbos tokios, ko as labai noreciau.....
QUOTE(angeliukesmamyte @ 2010 10 29, 21:49)
paprasciausiai atradome vienas kito trukumu daug..tuokemes galbut labiau is reikalo,buvau 6 men nescia, aisku meile taip pat buvo... bet dabar viskas kitaip..nebera to svelnumo,pagarbos tokios, ko as labai noreciau.....
O ką veikėte tuos 6 metus, kad užslėpti trūkumai taip ir nepaaiškėjo?
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 10 29, 23:20)
laukė, kol ves.
QUOTE(angeliukesmamyte @ 2010 10 30, 00:10)
na gyvenant kartu juk kasdien su tuo zmogumi buni... o draugaujant kasdien nepavykdavo susitikt..beto tikejom abu kad kazkada gyvensim kartu ir bus viskas super..
pas mane tokia pati situacija, tik tekejau, nes man patiko mano busimas vyras, tik gaila, neteko pagyventi kartu, kad pamatyti, kad vistik jis nera mano zmogus
Viskas tas pats, kaip ir buvo. Žiūrėsim, kaip pasikeis santykiai susilaukus leliuko.
QUOTE(angeliukesmamyte @ 2010 10 29, 21:49)
paprasciausiai atradome vienas kito trukumu daug..tuokemes galbut labiau is reikalo,buvau 6 men nescia, aisku meile taip pat buvo... bet dabar viskas kitaip..nebera to svelnumo,pagarbos tokios, ko as labai noreciau.....
nes kol neapsizenyja, bobos yra baimeje, kad gali jas palikti.
O baime skatina buti budriai ir pasirengusiai.
O kai tik apsizenyja, atsipalaiduoja..isdrimba visos..nuvarva dazai ir spalvos nuo veido...plaukai igauna savo tikra spalva...ima be perstojo kalbet kazkokias nesamones, nuo kuriu anksciau susitvardydavo..









