Sveikos mielosios, noriu paklausti Jusu, ar nekilo mintis- velniam as surisau savo gyvenima su siuo zmogumi?
mano situacija tokia: istekejau pries pusantru metu, is beprotiskos meiles. Tuo metu atrode, kad pasaulis paskendo rausvame ruke. Tokia ta meile isprotejusi buvo. Beje, susituokem po 3 pazinties menesiu.
Na, po to gime dukryte, labai laukta ir išsvajota.
As kol laukiausi pajutau, kad manyje kazkas keiciasi, dažnai verkdavau, tapau nervinga. Bet juk tai neštumas:) Vyras palaikė mane ir suprato.
Bet po gimdymo mano ašaros tik dar labiau paplūdo... Nežinau, ar čia tiesio pogimdyminė depresija, ar mano skystas charakteris...
Tačiau dabar, vyras nėra toks dėmesingas, koks buvo ankščiau. Jis nebėra toks šaunus, koki as jį pažinau. Jis turi begalę ydų, kurių aš vis labiau ir labiau negaliu pakęsti...
Na nežinau, jaučiu kad mes jau nesam tokie brangūs ir reikalingi vienas kitam. Jaučiu, kad mūsų interesai yra absoliučiai skirtingi...
Baisu pagalvoti, link ko mes einame. Pradedame svetimėti. Visas mūsų bendravimas tėra santikių aiškinimasis.
Papasakokit, kaip Jūs kovojate su tokiomis šeimos negandomis?
Gali buti. Jei buciau kokius metus draugavusi, tai manau, kad buciau neisdraugavusi:)
Laikas nėra rodiklis meilės ir santuokos tvirtumui pateisinti. Vieni susituokia po dviejų savaičių nuo pažinties pradžios ir gyvena, kiti draugauja šešis metus, susituokia ir po pusmečio skirias. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Be to, kiekvienoje šeimoje yra daug įvairių niuansų.
Skaitant tavo situaciją, man kyla begalės klausimų: ar tik vyras pasikeitė, gal ir pati pasikeitei? Gal nori vyrą padaryti tokį, koks tau naudingas ir nenori jo priimti tokio, koks jis dabar? Susirašyk visus nepatinkančius ir visus patinkančius savo vyro bruožus, viena išsianalizuok. Taip pat apmąstyk ir savo bruožus (būk savikritiška sau), pasverk ką darai blogai, ką gerai. Ir susėsk su vyru, išsiaiškink iki galo be pykčių, ašarų, riksmų. Gali parašyti laišką, kuriame viską išdėstyk: savo savijautą, nepasitenkinimą, pyktį, norus. Paskaityk po dvbiejų dienų. Visai kitaip pradėsi vertinti situaciją.
Dar vienas dalykas. Kaip suprantu, tu sėdi namie, nes augini vaiką. Tai veikliai, komunikabiliai moteriai yra tarsi peilis. Pati bjauriai jaučiausi augindama vaiką: jaučiau pareigą būti gera mama (jaučiau visuotinį spaudimą - kai aplinkui visos sėdi iki 3 metų, nes taip vaikui geriau) ir tuo pačiu troškau veiklos. Atsirado ir pykčiai, ir ašaros. Viskas pasikeitė, kai susiradau darbą.
Svarbiausia: priimti žmogų tokį, koks jis yra ir nebandyti keisti. Jei nusprendei pakeisti, tuo pačiu ir pati keiskis.
Skaitant tavo situaciją, man kyla begalės klausimų: ar tik vyras pasikeitė, gal ir pati pasikeitei? Gal nori vyrą padaryti tokį, koks tau naudingas ir nenori jo priimti tokio, koks jis dabar? Susirašyk visus nepatinkančius ir visus patinkančius savo vyro bruožus, viena išsianalizuok. Taip pat apmąstyk ir savo bruožus (būk savikritiška sau), pasverk ką darai blogai, ką gerai. Ir susėsk su vyru, išsiaiškink iki galo be pykčių, ašarų, riksmų. Gali parašyti laišką, kuriame viską išdėstyk: savo savijautą, nepasitenkinimą, pyktį, norus. Paskaityk po dvbiejų dienų. Visai kitaip pradėsi vertinti situaciją.
Dar vienas dalykas. Kaip suprantu, tu sėdi namie, nes augini vaiką. Tai veikliai, komunikabiliai moteriai yra tarsi peilis. Pati bjauriai jaučiausi augindama vaiką: jaučiau pareigą būti gera mama (jaučiau visuotinį spaudimą - kai aplinkui visos sėdi iki 3 metų, nes taip vaikui geriau) ir tuo pačiu troškau veiklos. Atsirado ir pykčiai, ir ašaros. Viskas pasikeitė, kai susiradau darbą.
Svarbiausia: priimti žmogų tokį, koks jis yra ir nebandyti keisti. Jei nusprendei pakeisti, tuo pačiu ir pati keiskis.
Kaip du vandens lašai panašios - Adomo ir Ievos istorijos kartosis per amžių amžius. Amen 
Meloddy, jeigu šeima kūrena židinį, bus ir dūmų
Ir kad aiškinatės santykius yra normalu. Blogiau, jei gniaužtumėte viską savyje. Tik kalbėtis reikia diplomatiškai 
Ir pasiųsti vienam kitą velniop reikia mokėti taip, kad kitas išsiviepęs ten eitų 
Tai jūsų pirmieji metai. Ir jūs jau ne dviese. Ir tuoj būsit net ne trise. Reikės išmokti derinti visų jūsų poreikius, įgeidžius, kaprizus. Mokėti atleisti, paleisti, atsileisti, pasileisti 
Lengva nebus. Bet juk nemetam mokyklos pirmoje klasėje tik todėl, kad tos begėdės raidės suvirtusios į karę pusę, o ne dešinę, kaip turėtų 
Aš manau, kad esi tiesiog labai pervargusi - nėštumas, gimdymas, mažylis, dabar, kaip suprantu, vėl
. Ir labai jautriai į viską reaguoji. Jums sudėtingiau, nes nespėjote susigyventi dviese, o jau reikia paisyti ir trečiojo 
Pabandyk į viską pažvelgti kur kas paprasčiau (taip taip taip, žinau - lengva čia man kalbėti. Ne aš esu tavoje situacijoje. Bet patikėk, kaip sako rusai, buvom, plaukiojom 
)
Nedaryk problemų iš neplautų indų stirtos, neskalbtų drabužių krūvos, ne vietoje padėtų kojinių, batų ar dar bala žino ko. Pasaulis dėl to nesugrius. Pasivaikščiokite visi kartu,išgerkite arbatos pasisodinę (pasiguldę) šalia, užsidekite žvakę. pasikalbėkite. Apie viską, apie nieką. Tiesiog pabūkite drauge. Jūs šeima. Jūs turit vienas kitą. Jūs turit meilę ir jos vaisių. O tai, patikėk, yra labai ir labai daug
Meloddy, jeigu šeima kūrena židinį, bus ir dūmų
Ir kad aiškinatės santykius yra normalu. Blogiau, jei gniaužtumėte viską savyje. Tik kalbėtis reikia diplomatiškai Ir pasiųsti vienam kitą velniop reikia mokėti taip, kad kitas išsiviepęs ten eitų Tai jūsų pirmieji metai. Ir jūs jau ne dviese. Ir tuoj būsit net ne trise. Reikės išmokti derinti visų jūsų poreikius, įgeidžius, kaprizus. Mokėti atleisti, paleisti, atsileisti, pasileisti Lengva nebus. Bet juk nemetam mokyklos pirmoje klasėje tik todėl, kad tos begėdės raidės suvirtusios į karę pusę, o ne dešinę, kaip turėtų Aš manau, kad esi tiesiog labai pervargusi - nėštumas, gimdymas, mažylis, dabar, kaip suprantu, vėl
. Ir labai jautriai į viską reaguoji. Jums sudėtingiau, nes nespėjote susigyventi dviese, o jau reikia paisyti ir trečiojo Pabandyk į viską pažvelgti kur kas paprasčiau (taip taip taip, žinau - lengva čia man kalbėti. Ne aš esu tavoje situacijoje. Bet patikėk, kaip sako rusai, buvom, plaukiojom )Nedaryk problemų iš neplautų indų stirtos, neskalbtų drabužių krūvos, ne vietoje padėtų kojinių, batų ar dar bala žino ko. Pasaulis dėl to nesugrius. Pasivaikščiokite visi kartu,išgerkite arbatos pasisodinę (pasiguldę)
šalia, užsidekite žvakę. pasikalbėkite. Apie viską, apie nieką. Tiesiog pabūkite drauge. Jūs šeima. Jūs turit vienas kitą. Jūs turit meilę ir jos vaisių. O tai, patikėk, yra labai ir labai daug
QUOTE(Smurka @ 2005 01 21, 16:17)
mielai ateiciau, jei gyvenciau vilniaus centre
QUOTE(Summer @ 2005 01 21, 16:31)
Kaip du vandens lašai panašios - Adomo ir Ievos istorijos kartosis per amžių amžius. Amen
Meloddy, jeigu šeima kūrena židinį, bus ir dūmų Ir kad aiškinatės santykius yra normalu. Blogiau, jei gniaužtumėte viską savyje. Tik kalbėtis reikia diplomatiškai Ir pasiųsti vienam kitą velniop reikia mokėti taip, kad kitas išsiviepęs ten eitų Tai jūsų pirmieji metai. Ir jūs jau ne dviese. Ir tuoj būsit net ne trise. Reikės išmokti derinti visų jūsų poreikius, įgeidžius, kaprizus. Mokėti atleisti, paleisti, atsileisti, pasileisti Lengva nebus. Bet juk nemetam mokyklos pirmoje klasėje tik todėl, kad tos begėdės raidės suvirtusios į karę pusę, o ne dešinę, kaip turėtų
Aš manau, kad esi tiesiog labai pervargusi - nėštumas, gimdymas, mažylis, dabar, kaip suprantu, vėl . Ir labai jautriai į viską reaguoji. Jums sudėtingiau, nes nespėjote susigyventi dviese, o jau reikia paisyti ir trečiojo Pabandyk į viską pažvelgti kur kas paprasčiau (taip taip taip, žinau - lengva čia man kalbėti. Ne aš esu tavoje situacijoje. Bet patikėk, kaip sako rusai, buvom, plaukiojom )
Nedaryk problemų iš neplautų indų stirtos, neskalbtų drabužių krūvos, ne vietoje padėtų kojinių, batų ar dar bala žino ko. Pasaulis dėl to nesugrius. Pasivaikščiokite visi kartu,išgerkite arbatos pasisodinę (pasiguldę) šalia, užsidekite žvakę. pasikalbėkite. Apie viską, apie nieką. Tiesiog pabūkite drauge. Jūs šeima. Jūs turit vienas kitą. Jūs turit meilę ir jos vaisių. O tai, patikėk, yra labai ir labai daug
Meloddy, jeigu šeima kūrena židinį, bus ir dūmų
Ir kad aiškinatės santykius yra normalu. Blogiau, jei gniaužtumėte viską savyje. Tik kalbėtis reikia diplomatiškai Ir pasiųsti vienam kitą velniop reikia mokėti taip, kad kitas išsiviepęs ten eitų Tai jūsų pirmieji metai. Ir jūs jau ne dviese. Ir tuoj būsit net ne trise. Reikės išmokti derinti visų jūsų poreikius, įgeidžius, kaprizus. Mokėti atleisti, paleisti, atsileisti, pasileisti Lengva nebus. Bet juk nemetam mokyklos pirmoje klasėje tik todėl, kad tos begėdės raidės suvirtusios į karę pusę, o ne dešinę, kaip turėtų Aš manau, kad esi tiesiog labai pervargusi - nėštumas, gimdymas, mažylis, dabar, kaip suprantu, vėl
. Ir labai jautriai į viską reaguoji. Jums sudėtingiau, nes nespėjote susigyventi dviese, o jau reikia paisyti ir trečiojo Pabandyk į viską pažvelgti kur kas paprasčiau (taip taip taip, žinau - lengva čia man kalbėti. Ne aš esu tavoje situacijoje. Bet patikėk, kaip sako rusai, buvom, plaukiojom )Nedaryk problemų iš neplautų indų stirtos, neskalbtų drabužių krūvos, ne vietoje padėtų kojinių, batų ar dar bala žino ko. Pasaulis dėl to nesugrius. Pasivaikščiokite visi kartu,išgerkite arbatos pasisodinę (pasiguldę)
šalia, užsidekite žvakę. pasikalbėkite. Apie viską, apie nieką. Tiesiog pabūkite drauge. Jūs šeima. Jūs turit vienas kitą. Jūs turit meilę ir jos vaisių. O tai, patikėk, yra labai ir labai daug Tu esi visiskai teisi, esu pervargusi ir isunkta.
Bet tas pervargimas daugiau emocinis. O mano vyras to negali suvokti:(
Bet as laaaabai pasistengsiu
Nu aš jau beveik disietką metų ir vis su tuo pačiu. O buvo visko - atrodė ir tai, kaip tau, už kokio ufo apsiženijau, aplamai ką aš su juo veikiu. Ir atskiruose kambariuos būdavo miegodavom. Ir dabar kartais užplaukia debesėlių, bet atsirado daugiau tolerancijos ar kaip čia pasakyt. Galiu pasakyt va ką. Jei abiem dzin, nebus noro nieko keisti ir noro išsaugoti šeimą, tai nieko ir nebus. Jei mano vyras nerodytų tokio noro, melnikaitės nevaidinčiau tikrai. Aišku, kiekv. situacija skirtinga. Tau siūlau išlaukti, juk santuoka tai ir yra - pakilimų-nuosmukių kelias, idealiausia, kai tokius pašlijusius jausmus jaučia tik viena pusė, tada antroji pažadina norą būti kartu.
Mes isdraugavom 9 menesius kai as pastojau.Tada atrode kad gyvenimas grazus ir kad mes tik dviese busim amzinai ir dar visokios "rozines" mintys Po gimdymo atrode dar kitaip-visas gyvenimas suzlugdytas,visos svajones uzmustos rutinos ir pampersu kvapo 
,rytai,dienos ir vakarai sutinkami uzbliautom akim,nors salia dukryte sveika, mama padeda,vyras stengiasi...,na o dabar po 4 gyvenimo metu kartu vel kitaip mastau-gyvenimas grazus, svajones vel gyvos...
Ir suprasi tu ta gyvenima
Zinau tik viena,jei nebuciau pastojus,jei nebutu gimusi mano angeliukas,su vyru nebutume buve kartu...Tiesiog nebuciau stengusisi ji suprasti, pakeisti,nebuciau taikiusi prie jo,nebutu buve jokio stimulo buti kartu,nes lengviausias kelias yra pabegti nuo rupesciu.Tik va nuo saves niekur nepabegsi.
Po gimdymo atrode dar kitaip-visas gyvenimas suzlugdytas,visos svajones uzmustos rutinos ir pampersu kvapo ,rytai,dienos ir vakarai sutinkami uzbliautom akim,nors salia dukryte sveika, mama padeda,vyras stengiasi...,na o dabar po 4 gyvenimo metu kartu vel kitaip mastau-gyvenimas grazus, svajones vel gyvos... Ir suprasi tu ta gyvenima
Zinau tik viena,jei nebuciau pastojus,jei nebutu gimusi mano angeliukas,su vyru nebutume buve kartu...Tiesiog nebuciau stengusisi ji suprasti, pakeisti,nebuciau taikiusi prie jo,nebutu buve jokio stimulo buti kartu,nes lengviausias kelias yra pabegti nuo rupesciu.Tik va nuo saves niekur nepabegsi.
Tai man dabar ir atrodo, kad taip yra, nes tupiu su maze namie. Ir dar antras pakeliui, tai truputi perpektyva dar kaip minimum 1.5 metu ...
O iki to buvau veikli kaip nezinau kas, tai uztai stogiukas ir nebesilaiko.
dar kaip minimum 1.5 metu ...O iki to buvau veikli kaip nezinau kas, tai uztai stogiukas ir nebesilaiko.
QUOTE(Melodyy @ 2005 01 23, 12:57)
Tai man dabar ir atrodo, kad taip yra, nes tupiu su maze namie. Ir dar antras pakeliui, tai truputi perpektyva dar kaip minimum 1.5 metu ...
O iki to buvau veikli kaip nezinau kas, tai uztai stogiukas ir nebesilaiko.
dar kaip minimum 1.5 metu ...O iki to buvau veikli kaip nezinau kas, tai uztai stogiukas ir nebesilaiko.
Uzjauciu ir suprantu
Ir dar kai uzeis labai jau blogai-atsimink,kad tai laikina,viskas praeis,vaikuciai paaugs,truputi atsiras erdves tavo vidiniam gyvenimui,bet tik truputi.....Vaikai tai darbas visam gyvenimui.Man tai reikejo puse metu isbristi is tos depresijos.Tas laikotarpis praejo tik egzistuojant,nieko nesinorejo,tik "leiskit gristi atgal",asaros asaros asaros-diena nakti.....bet praejo,aisku turejau perlauzti save.
Tau kaip suprantu dar vienas vaikelis pakeliui
Nu kagi reiks daug kantrybes ir stibrybes.LaikykisMan tai net dabar pamacius mazyli siurpuliukai pereina nugara
per jauna buvau kad toki pasikeitima pergyvenciau be pasekmiu
