Aš ištekėjau liepos mėnesį, o pradraugavę buvom lygiai metus. Esu gailėjusis, nes mano vyras labai blogai elgdavosi su manim: rėkdavo dėl bet kokios smulkmenos, pvz.: maršrutiniam ką nors garsiau pasakydavau, tai taip pažiūrėdavo piktai, atseit "užsikišk ir tyliau kalbėk". Bet dabar viskas pasikeitė, o žinot dėl ko? Mano ašarų dėka. Aš šiaip esu labai jautri, ir tik kas, tuoj apsiverkiu. Bet vieną kartą neištvėriau ir jam verkdama pasakiau, jog gailiuos, kad ištekėjau ir sugadinau sau gyvenimą. Nuo tada jis pasikeitė. Va ypač dabar, kai laukiuos.

Jis tapo žymiai švelnesnis, supratingesnis, beveik niekada neužrėkia ir neskaudina. Taigi, dabar drąsiai galiu pasakyti, jog džiaugiuos juo ir savo santuoka.

O tau mieloji patariu irgi vien neverkt ir nedepresuot. Gal tu per daug iš jo nori? Mano vyras irgi turi nnnn ydų, pvz.: aš nekenčiu, kaip jis mųsų sunkiai uždirbtus pinigus dalija savo tėvams, kurie yra baisūs egoistai ir savanaudžiai, gviešijantys pinigų iš sūnaus kiekviena pasitaikiusia proga. O vyras to nesupranta, ir toliau mažina ir taip jau menką mūsų biudžetėlį. Būk pakantesnė vyrui, dažniau jį apkabink, juolab dabar, kai laukies antrojo. Mane tai dažnai pykina, bet bent jau į savaitę kartą, stengiuos jį pamaloninti, pamylėti labai aistringai, kad jis nesijaustų už borto. Sėkmės tau