
Ne, tai jis tegul nevaziuoja, jei jam neidomu, bet gal pvz idomu su juo vaziuoti, tai kaip sakant- jo reikalas pasiulyti o mano reikalas sutikti arba atsisakyti

QUOTE(Giedrilyte @ 2007 06 25, 17:17)
Ne, tai jis tegul nevaziuoja, jei jam neidomu, bet gal pvz idomu su juo vaziuoti, tai kaip sakant- jo reikalas pasiulyti o mano reikalas sutikti arba atsisakyti 

Važiuok, nuvažiuosi kartą - kitą ir pati nebenorėsi.
Visa šita tema man kvepia isterišku egoizmu ir užsispyrusiu kojyčių trepsėjimu - "NORIU!!!!".

QUOTE(Meškuolė @ 2007 06 25, 16:08)
Papildyta:
. Kodėl jūs lipdotės vyrus pagal save? Praradęs save, jis tampa nebe vyru, o tik šiaip interjero detale.
Mes nesilipdome, mes tariames, nejau taip sunku suvokti, kad visdelto yra zmoniu, kuriems seima yra pirmoje vietoje, o visa kita yra antraeiliai dalykai, kuriuos galima apeiti, ismokti, pasiskolinti, nusipirkti ir kt. As cia siose temose jauciuosi, kaip robotu pasaulyje



QUOTE(misiki @ 2007 06 25, 22:49)
yra zmoniu, kuriems seima yra pirmoje vietoje, o visa kita yra antraeiliai dalykai
aš irgi galvodavau, kad šeima yra svarbiausia, kad svarbiausia gyventi dėl šeimos ir tik dėl jos. Kodėl pakeičiau savo nuomonę?
pirmiausia, taip atsitiko vienam žmogui, kuris gyveno dėl šeimos. Kuris pirko namą, kad šeima turėtų kur gyventi, kuris dirbo, kad šeimai nupirktų tai, ko reikia, kuris netgi atsisakė savo svajonės ir darė tai, ko norėjo jo žmona. jis prarado savo veidą. tapo neįdomiu. jie pragyveno 10 metų. žmona susirado meilužį ir išsikraustė su visais vaikais. dabar jis sėdi vienas didžiuliame name ir neranda sau vietos, nes viskas, dėl ko gyveno, dingo.
tuo metu dar perskaičiau vieno psichologo pasisakymą. jokiu būdu negalima pirmu numeriu statyti šeimos. pirmiausia turi turėti save, pirmiausia turi turėti kažką, kas nepriklauso nuo žmonos/vyro bei vaikų. nes jų gali greitai netekti. kas tada liks? turėdamas kažką daugiau, tu jausiesi stipriau ir ne taip bijosi, kad tave paliks. tuomet ir tikimybė mažesnė, kad paliks, nes su stipriu ir savimi pasitikinčiu žmogumi gyventi yra įdomiau ir lengviau.
aš nuolat kalu savo vyrui į galvą, kad jis turi turėti tikslą, nesusijusį su šeima. aš labiausiai bijau, kad jis praras save. man reikia jo tokio, kuris nepildytų kiekvienos užgaidos, o darytų tai, kas jam patinka. tada jis bus Tikras. ir nuoširdžiai sakau, man daug geriau, jei jis eina su kažkuo kažkur pasilinksminti, negu kiursko namie prie kompo ar TV. Tikras buvimas kartu be jokių pašalinių vis tiek nebūna kiekvieną vakarą, tai kodėl jis negali tą vakarą, kai vis tiek liktų tik TV žiūrėjimas (kuris man apskritai nepatinka), nueiti kad ir su drauge po Bernardinų bažnyčios požemius pasitrankyti ar lazerių pažiūrėti? Grįžęs jis parsineša nuotraukas, įspūdžius, turi ką papasakoti - štai nuostabiai kartu praleistas rytas. O jei jis būtų nėjęs, liktų ta pati rutina.
Kalbėjau tik apie save, todėl jei tai - tik nuomonių skirtumas, galite nesiginčyti. Jeigu įžvelgiate logikos ar kitokių reikšmingų elementų stoką, prašau, replikuokite. Man jūsų pastabos yra svarbios, jeigu jos pagrįstos. Kuriu savo gyvenimo modelį ir kursiu jį visą gyvenimą.
QUOTE(Meškuolė @ 2007 06 26, 08:53)
aš irgi galvodavau, kad šeima yra svarbiausia, kad svarbiausia gyventi dėl šeimos ir tik dėl jos. Kodėl pakeičiau savo nuomonę?
pirmiausia, taip atsitiko vienam žmogui, kuris gyveno dėl šeimos. Kuris pirko namą, kad šeima turėtų kur gyventi, kuris dirbo, kad šeimai nupirktų tai, ko reikia, kuris netgi atsisakė savo svajonės ir darė tai, ko norėjo jo žmona. jis prarado savo veidą. tapo neįdomiu. jie pragyveno 10 metų. žmona susirado meilužį ir išsikraustė su visais vaikais. dabar jis sėdi vienas didžiuliame name ir neranda sau vietos, nes viskas, dėl ko gyveno, dingo.
tuo metu dar perskaičiau vieno psichologo pasisakymą. jokiu būdu negalima pirmu numeriu statyti šeimos. pirmiausia turi turėti save, pirmiausia turi turėti kažką, kas nepriklauso nuo žmonos/vyro bei vaikų. nes jų gali greitai netekti. kas tada liks? turėdamas kažką daugiau, tu jausiesi stipriau ir ne taip bijosi, kad tave paliks. tuomet ir tikimybė mažesnė, kad paliks, nes su stipriu ir savimi pasitikinčiu žmogumi gyventi yra įdomiau ir lengviau.
aš nuolat kalu savo vyrui į galvą, kad jis turi turėti tikslą, nesusijusį su šeima. aš labiausiai bijau, kad jis praras save. man reikia jo tokio, kuris nepildytų kiekvienos užgaidos, o darytų tai, kas jam patinka. tada jis bus Tikras. ir nuoširdžiai sakau, man daug geriau, jei jis eina su kažkuo kažkur pasilinksminti, negu kiursko namie prie kompo ar TV. Tikras buvimas kartu be jokių pašalinių vis tiek nebūna kiekvieną vakarą, tai kodėl jis negali tą vakarą, kai vis tiek liktų tik TV žiūrėjimas (kuris man apskritai nepatinka), nueiti kad ir su drauge po Bernardinų bažnyčios požemius pasitrankyti ar lazerių pažiūrėti? Grįžęs jis parsineša nuotraukas, įspūdžius, turi ką papasakoti - štai nuostabiai kartu praleistas rytas. O jei jis būtų nėjęs, liktų ta pati rutina.
Kalbėjau tik apie save, todėl jei tai - tik nuomonių skirtumas, galite nesiginčyti. Jeigu įžvelgiate logikos ar kitokių reikšmingų elementų stoką, prašau, replikuokite. Man jūsų pastabos yra svarbios, jeigu jos pagrįstos. Kuriu savo gyvenimo modelį ir kursiu jį visą gyvenimą.
pirmiausia, taip atsitiko vienam žmogui, kuris gyveno dėl šeimos. Kuris pirko namą, kad šeima turėtų kur gyventi, kuris dirbo, kad šeimai nupirktų tai, ko reikia, kuris netgi atsisakė savo svajonės ir darė tai, ko norėjo jo žmona. jis prarado savo veidą. tapo neįdomiu. jie pragyveno 10 metų. žmona susirado meilužį ir išsikraustė su visais vaikais. dabar jis sėdi vienas didžiuliame name ir neranda sau vietos, nes viskas, dėl ko gyveno, dingo.
tuo metu dar perskaičiau vieno psichologo pasisakymą. jokiu būdu negalima pirmu numeriu statyti šeimos. pirmiausia turi turėti save, pirmiausia turi turėti kažką, kas nepriklauso nuo žmonos/vyro bei vaikų. nes jų gali greitai netekti. kas tada liks? turėdamas kažką daugiau, tu jausiesi stipriau ir ne taip bijosi, kad tave paliks. tuomet ir tikimybė mažesnė, kad paliks, nes su stipriu ir savimi pasitikinčiu žmogumi gyventi yra įdomiau ir lengviau.
aš nuolat kalu savo vyrui į galvą, kad jis turi turėti tikslą, nesusijusį su šeima. aš labiausiai bijau, kad jis praras save. man reikia jo tokio, kuris nepildytų kiekvienos užgaidos, o darytų tai, kas jam patinka. tada jis bus Tikras. ir nuoširdžiai sakau, man daug geriau, jei jis eina su kažkuo kažkur pasilinksminti, negu kiursko namie prie kompo ar TV. Tikras buvimas kartu be jokių pašalinių vis tiek nebūna kiekvieną vakarą, tai kodėl jis negali tą vakarą, kai vis tiek liktų tik TV žiūrėjimas (kuris man apskritai nepatinka), nueiti kad ir su drauge po Bernardinų bažnyčios požemius pasitrankyti ar lazerių pažiūrėti? Grįžęs jis parsineša nuotraukas, įspūdžius, turi ką papasakoti - štai nuostabiai kartu praleistas rytas. O jei jis būtų nėjęs, liktų ta pati rutina.
Kalbėjau tik apie save, todėl jei tai - tik nuomonių skirtumas, galite nesiginčyti. Jeigu įžvelgiate logikos ar kitokių reikšmingų elementų stoką, prašau, replikuokite. Man jūsų pastabos yra svarbios, jeigu jos pagrįstos. Kuriu savo gyvenimo modelį ir kursiu jį visą gyvenimą.
Meškuole, tavo žodžiai ir mintys - AUKSINIAI

QUOTE(Marko&Vitka Karnišauskai @ 2007 06 26, 08:02)
Malonu išgirsti, kad mano mintys kažkam priimtinos. Vadinasi, ne tokia ir balta varna esu



QUOTE(Giedrilyte @ 2007 06 22, 18:43)
Mano sugyventinis vis eidavo pasedeti su bendradarbiais koki karta i savaite ar dvi ir grizdavo po vidurnakcio, tai as labai pykdavau, nes siaip jis namiseda ir jam 'labai smagu paziureti filma su manim apsikabinus', 'nueiti pasivaikscioti', tenisa pazaisti ir pan, bet nieko judraus. Zodziu man buvo labai skaudu, kad jis su bernais linksminasi (ta prasme bare geria alu
), o su manim tik ramiai leidzia laika. Bet... as pakeiciau darboviete, kurioj mazdaug kas ketvirti vyksta vakarelis- ne su nakvyne, bet iki paryciu
Tai jau kai po pirmo tokio vakarelio grizau, jis man pasiule kompromisa- kad jei ruosiames baliavoti iki vidurnakcio tai galim eit atskirai, o jei ilgiau tai einam kartu, nesvarbu ar kiti su antrom pusem ar ne
O del nakvynes tai mes iskarto susitarem- namai ir yra tam kad ten nakvotume!
Ir as labai suprantu tas, kurios nenori isleisti vyru su nakvyne- man irgi butu ir liudna ir skaudu, jei nusprestu be manes vaziuoti, dar suprantu jei i kokia zvejyba, kur vien vyrai, bet jei balius, kur yra ir moteru tai kuo gi as ten trugdyciau- man tai jis tikrai netrugdo jei balius ne vien moteru 



O del nakvynes tai mes iskarto susitarem- namai ir yra tam kad ten nakvotume!


jus paaiskinkit man viena dalyka: kaip jus isivaizduojate mano vyro vaziavima kartu su manim, jeigu i si baliu suvaziuoja darbuotojai is visu filialu, uzsakytas numatytas vietu skaicius, ir visi be antru pusiu? o staiga mano vyras issisoka ir sako: as vaziuoju su savo zmona

QUOTE(mano_angeliukas @ 2007 06 26, 09:11)
jus paaiskinkit man viena dalyka: kaip jus isivaizduojate mano vyro vaziavima kartu su manim, jeigu i si baliu suvaziuoja darbuotojai is visu filialu, uzsakytas numatytas vietu skaicius, ir visi be antru pusiu? o staiga mano vyras issisoka ir sako: as vaziuoju su savo zmona
na kaip tai imanoma ir kaip tai atrodys?

As neisivaizduoju. Ir is viso jau net juokinga kalbeti apie ta pati. Jei jis nores nusukti sonan, tai nusuks ir be firmos vakarelio. Nukreipk mintis kitur.
QUOTE(com @ 2007 06 26, 10:27)
As neisivaizduoju. Ir is viso jau net juokinga kalbeti apie ta pati. Jei jis nores nusukti sonan, tai nusuks ir be firmos vakarelio. Nukreipk mintis kitur.
mane tiesiog stebina kai kuriu cia moteriskiu pasisakymai "jis nenori taves imti i vakareli ir pan..." labai isblasko mintis ir visokiu negerumu i galva prilenda


QUOTE(com @ 2007 06 26, 10:27)
As neisivaizduoju. Ir is viso jau net juokinga kalbeti apie ta pati. Jei jis nores nusukti sonan, tai nusuks ir be firmos vakarelio. Nukreipk mintis kitur.
Na juokinga ir man. Kazkaip galima postringauti ilgai, kas geriau ar firmos vakareliai su antrom pusem, ar be ju. Kaip geriau laika praleisti ir pan.
Bet kazkaip paziuri i situacija duotaja, yra firmos balius be antru pusiu (gerai tai ar blogai, cia visai ne i tema) bet taip yra ir taskas. Ir to pakeisti negali. Tai arba sedi ir rezgi planus, kaip cia ka padarius, kad vyras nevaziuotu, ir gadineisi sau ir vyrui nervus, arba nusiramini ir eini skaityt knyga

Ir dar visoms kas galvoja, kad firmu vakareliai yra pretekstas sugulauti, tai pasiantrinsiu, NUO ZMOGAUS PRIKLAUSO AR JIS SUKS I KAIRE AR NE..
QUOTE(saules @ 2007 06 26, 10:36)
Na juokinga ir man. Kazkaip galima postringauti ilgai, kas geriau ar firmos vakareliai su antrom pusem, ar be ju. Kaip geriau laika praleisti ir pan.
Bet kazkaip paziuri i situacija duotaja, yra firmos balius be antru pusiu (gerai tai ar blogai, cia visai ne i tema) bet taip yra ir taskas. Ir to pakeisti negali. Tai arba sedi ir rezgi planus, kaip cia ka padarius, kad vyras nevaziuotu, ir gadineisi sau ir vyrui nervus, arba nusiramini ir eini skaityt knyga
Ir dar visoms kas galvoja, kad firmu vakareliai yra pretekstas sugulauti, tai pasiantrinsiu, NUO ZMOGAUS PRIKLAUSO AR JIS SUKS I KAIRE AR NE..
Bet kazkaip paziuri i situacija duotaja, yra firmos balius be antru pusiu (gerai tai ar blogai, cia visai ne i tema) bet taip yra ir taskas. Ir to pakeisti negali. Tai arba sedi ir rezgi planus, kaip cia ka padarius, kad vyras nevaziuotu, ir gadineisi sau ir vyrui nervus, arba nusiramini ir eini skaityt knyga

Ir dar visoms kas galvoja, kad firmu vakareliai yra pretekstas sugulauti, tai pasiantrinsiu, NUO ZMOGAUS PRIKLAUSO AR JIS SUKS I KAIRE AR NE..
va tokios mintys man patinka...

QUOTE(Meškuolė @ 2007 06 26, 08:53)
aš irgi galvodavau, kad šeima yra svarbiausia, kad svarbiausia gyventi dėl šeimos Kalbėjau tik apie save, todėl jei tai - tik nuomonių skirtumas, galite nesiginčyti. Jeigu įžvelgiate logikos ar kitokių reikšmingų elementų stoką, prašau, replikuokite. Man jūsų pastabos yra svarbios, jeigu jos pagrįstos. Kuriu savo gyvenimo modelį ir kursiu jį visą gyvenimą.
viskas labai gražu, bet gali ateiti pamažu susvetimėjimas.
Vis daugiau atsiranda pramogų, kurias patogiau praleisti ne su antra puse. Paskiau ne tik vakarai, bet ir atostogos tampa mielesnės ne su tuo knerkiančiu karavanu, o su įdomiais, lanksčiais žmonėmis. O jeigu dar antra pusė nesugeba savarankiškai susitvarkyti su vaikų problemomis ir parėjus dar tie vaikai zyzia vietoj to, kad duotų ramiai pasimėgausti prisiminimais.....
Firmos baliukai yra firmos baliukai, mane tik stebina komentarai, kad žmonės labai daug sau leidžia juose.


Taigi vieno recepto visiems gyvenimo atvejams nėra. Turi būti ir savo pomėgiai, tačiau turi būti ir bendri pomėgiai.