QUOTE(Beganti @ 2007 06 30, 17:56)
Man atrodo, jei didelė simpatija, tai rizikuoti verta.
Aš susitikinėjau su vaikinu, su kuriuo bendras hobis buvo. Tada net minties nebuvo, kad išsiskirsim ir bus sudėtinga matytis. Bet gavosi taip, kad jis iš to hobio iš pradžių pasitraukė, o po kelių mėnesių mes išsiskyrėm. Taigi viskas savaime išsisprendė. Jis greičiausiai kažkada vėl sugrįš, bet man jau širdies neskaudės jį matant.
Žinoma bendras hobis ne tas pats kaip darbas, bet 1 kartą savaitėje tektų susitikti. O dar visi tie bendri pažįstami. Visi matė, kad susitikinėjam. Kol kas tik artimiausi žino, kad jau išsiskyrėm.
Kai draugauji, bendra veikla labai gerai, bet kai išsiskiri, o ta bendra veikla lieka, tai jau ne kas

nenorėčiau nei kokio hobio bendro su savo buvusiu turėti, nei, tuo labiau, dirbti kartu
Na, bet man dar apie tai galvoti nereikia gal, žiūrėsiu kaip viskas klostysis ir tiek, tik sumaištis man viduj šiokia tokia dėl to, kad dar vienas yra. Ir kaip bebūtų apmaudu, dėl jo man jausmų didelių nesukyla, bet čia greičiausiai jau kitos priežastys - mes labai skirtingi, gal net aš pati nenoriu tų jausmų, gal ne tas žmogus ir tiek. Keista, žmogus atsiranda, o jausmas - ne.
Kaip pasiilgau to gero jausmo, kai myli ir esi mylima