QUOTE(Qwertama @ 2007 07 07, 12:53)
aš ka tik išsiskyriau po 3 metu draugystes. patikėkit tikrai nelengva. kai apsidairai ir pamatai kad likai viena kaip pirštas, nei draugų nei draugių aplink nėra, kai griūva gyvenimas, kurį buvau įpratus gyventi, akys pačios prisipildo ašarų.

išsiskyrėm dėl nieko, tiesiog taip. žinau, kad silpnumo akimirką galėčiau jam vėl paskambinti ir sakyti, kad likim kartu ir viskas vėl būtų kaip buvę, bet nežinau ar to noriu. noriu nutraukt ši skausmą o tai greičiausias būdas. išsiskyrimą vėliasniam laikui perkelt
Jei išsiskyrimas įvyko, vadinasi, taip turėjo nutikti. Ir nieko nereikia nei skubinti, nei vilkinti. Jei jums dar gyvenime lemta būti kartu, būsit, tik ne dabar, gal net po kelių metų. Dabar mėgaukis vienatve, eik ir veik. Po mano išsiskyrimo praėjo tik pusantro mėnesio, o aš jau, atrodo, galiu gyventi ir be jo, o dabar gaunu tiek dėmesio, kiek nesu gavus per visą savo gyvenimą. Aš išmokau tuo mėgautis. O dėl to, kad likai viena, man pačiai pridalino krūvą patarimų "ką daryt kai lieku viena". Pasiskaityk ir pasisemk jėgų ir vilties iš ten. Sėkmės