QUOTE(Medinis @ 2007 07 25, 15:33)
Nea... "šiandien skauda galvą, bet kitą savaitę - būtinai".
aaaa.... žinosiu
aaaa.... žinosiu
QUOTE(Medinis @ 2007 07 25, 16:26)
Po vestuvių vienam iš sutuoktinių dažniau pradeda skaudėti galvą nei anksčiau, ko pasekoje lytiniai santykiai darosi nereguliarūs.
Žurnale Human Nature rašoma, kad moters seksualinis potraukis ima mažėti, kai santykiai su priešingos lyties atstovu tampa saugūs ir pastovūs. Vokietijos mokslininkai nustatė, kad po ketverių bendro gyvenimo metų mažiau nei pusė trisdešimtmečių moterų nebenori reguliaraus sekso. O vyrų libido lieka toks pat, kad ir kokia būtų tarpusavio santykių trukmė.
Tyrėjai apie seksualinius santykius klausinėjo 530 vyrų ir moterų. Mokslininkai nustatė kad 60 proc. trisdešimtmečių moterų santykių pradžioje sekso norėjo "dažnai", bet po kurio laiko - ketverių metų - šis potraukis sumažėjo iki 50 proc., o po 20 bendro gyvenimo metų - iki 20 proc. O vyrų, norinčių reguliaraus sekso, buvo 60-80 proc., nesvarbu, kiek laiko jų ryšiams su partnere. [...] Tyrimo vadovo D. Klusmann nuomone, šie skirtumai susiformavo žmogaus evoliucijoje. Vyrų seksualinis alkis apsaugo juos nuo kitų varžovų. Moterys ankstyvoje santykių stadijoje jaučia stiprų seksualinį potraukį tam, kad užmegztų ryšį su partneriu. Bet kai ryšys įtvirtinamas, jų seksualinis apetitas mažėja. [...] "Gali būti, - teigia mokslininkas, - kad moterų sekso apetito sumažėjimas tarnauja ir kaip priemonė partnerio domėjimuisi seksu padidinti".
(Šaltinis: "Psichologija Tau", 07'04)
QUOTE(Meškuolė @ 2007 07 25, 16:23)
klausiau apie jos reikšmę lytiniams santykiams
Tada ir skyrybų reikšmę reikėtų nagrinėti vien lytinių santykių atžvilgiu, bet kažkodėl "visuotinai priimta", kad tai turto dalybos ir pan. nemalonios teisinės procedūros.
Na tiesiog sąvokos turi savo reikšmes ir dideli filosofavimai mažai ką keičia.
QUOTE(Medinis @ 2007 07 25, 16:57)
Na va... taip ir maniau. Laaabai logiška.
Na šiaip tyrėjai matyt labiau žiūrėjo evoliuciniu požiūriu kaip čia viskas yra, bet nepaminėjo ar neįvertino tokių dalykų kaip KT vartojimas (kartais moterims mažina "norą"), ar per tuos 4 metus vaikų atsiradimą - tada jau labiau gaunasi mylėtis kada gali, o ne kada nori.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 07 25, 15:33)
Panašiai ir su bet kuria kita aistra - kol mylintys žmonės jos neįsileidžia į savo santykius, klaidinga tuos santykius vadinti aistringais. Kad potraukis taptų aistra, jis turi būti realizuojamas.
O jei nemylintys isileidzia aistra? Tai atsiranda meile?
Yra potraukis, aistringai realizavo ta potrauki ir ka? Kazka cia tu ne taip sumalei
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 07 25, 16:15)
Tada ir skyrybų reikšmę reikėtų nagrinėti vien lytinių santykių atžvilgiu, bet kažkodėl "visuotinai priimta", kad tai turto dalybos ir pan. nemalonios teisinės procedūros.
Na tiesiog sąvokos turi savo reikšmes ir dideli filosofavimai mažai ką keičia.
Na tiesiog sąvokos turi savo reikšmes ir dideli filosofavimai mažai ką keičia.
Taip, sąvokos turi reikšmes. Gal ne taip suformulavau savo klausimą. Filosofijos čia neįžvelgiu. Paprasčiausiai, žvelgiant iš lytinių santykių pusės, koks skirtumas, ar tu esi viešai įforminęs savo šeiminius santykius ar ne?
QUOTE(Medinis @ 2007 07 25, 16:57)
Na va... taip ir maniau. Laaabai logiška.
Logiska.
Tik va, moteris gali visada,net jei ir nenori... ta prasme ir pensijoj jau budama, o kas is to vyro noru... nori nori, o ar gali.....
Gal viskas 'issilygina'?
QUOTE(Beigbeder @ 2007 07 25, 18:31)
O jei nemylintys isileidzia aistra? Tai atsiranda meile? Yra potraukis, aistringai realizavo ta potrauki ir ka?
Kazka cia tu ne taip sumalei
Yra potraukis, aistringai realizavo ta potrauki ir ka? Kazka cia tu ne taip sumalei
Man panašiau, kad sumalei Tu.
Niekur regis nesakiau, kad iš aistros atsiranda meilė - jei gyvenama aistra, kaip tik didesnė tikimybė meilei taip niekad ir neatsirasti.Papildyta:
QUOTE(solo @ 2007 07 25, 23:50)
Nesimylėti iki vestuvių būtų neprotinga. Seksualinis nesuderinamumas pakakamai dažna problema poros gyvenime...
Gal galėtum nurodyti dažnį? Jei neklystu, jis nesiekia vieno procento. O dar turint omenyje, kad ir tai ne visada padėtis be išeities, tai gal tas dažnis artėja prie tikimybės gauti su plyta per galvą vidury baltos dienos? Be to, kai požiūris tampa "visi jie tokie/ visos jos tokios", tikėtis, jog viso patirties bagažo geriausi elementai tilptų viename asmenyje, ko gero sunkiau, nei to bagažo tiesiog neturint?
Papildyta:
QUOTE(Meškuolė @ 2007 07 25, 18:42)
Paprasčiausiai, žvelgiant iš lytinių santykių pusės, koks skirtumas, ar tu esi viešai įforminęs savo šeiminius santykius ar ne?
Žvelgiant iš lytinių santykių pusės (o į dviejų žmonių santykius vien taip žvelgti bent man yra nepriimtina), skirtumo tikriausiai nėra - nebent remsimės kudlotais anekdotais, kuomet "viskas gerai, tik jei dar būtų svetima..."
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 07 26, 20:50)
Žvelgiant iš lytinių santykių pusės (o į dviejų žmonių santykius vien taip žvelgti bent man yra nepriimtina), skirtumo tikriausiai nėra - nebent remsimės kudlotais anekdotais, kuomet "viskas gerai, tik jei dar būtų svetima..."
Smalsute, gerbiu tavo pasirinkimą priklausyti krikščionių bendruomenei. Tu tikriausiai daug į tai įsigilinusi. Taip, sutinku, kad dviejų žmonių santykiai nėra vien lytiniai. Prašau, atsakyk man, grynai iš krikščioniškos pozicijos, kokie dar aspektai pasikeičia santykiuose, kai du žmonės tampa jau nebe sužadėtiniais, o sutuoktiniais? Lygtais kažkur skaičiau tavo pasisakymuose, kad gyventi kartu be lytinių santykių gali ir sužadėtiniai. Tai kas dar pasikeičia? Juk turi kažkas pasikeisti, jei po santuokos galima pradėti mylėtis, nors ji pati įtakos lytiniams santykiams neturi.
QUOTE(Meškuolė @ 2007 07 27, 08:07)
Prašau, atsakyk man, grynai iš krikščioniškos pozicijos, kokie dar aspektai pasikeičia santykiuose, kai du žmonės tampa jau nebe sužadėtiniais, o sutuoktiniais? Lygtais kažkur skaičiau tavo pasisakymuose, kad gyventi kartu be lytinių santykių gali ir sužadėtiniai. Tai kas dar pasikeičia? Juk turi kažkas pasikeisti, jei po santuokos galima pradėti mylėtis, nors ji pati įtakos lytiniams santykiams neturi.
Pagrindinis dalykas, kas pasikeičia, kai krikščionių pora tuokiasi - su sakramentu jie gauna palaiminimą būti šeima. Į tai įeina kur kas daugiau nei teisė mylėtis. Nežiūrint smulkmeniškai, labai nesuklysiu teigdama, jog šeima krikščionio gyvenime turėtų būti antroje vietoje po Dievo, nes sutuoktinis ir vaikai yra patys artimiausi žmonės, o meilė artimui pabrėžiama viename iš dviejų didžiųjų įsakymų. Iki santuokos tavo šeima vis dėlto yra tavo tėvų šeima. Beje tėvų palaiminimas prieš teikiant Santuokos sakramentą irgi nėra vien simbolinis - tai atsiskyrimas nuo tos šeimos, kurioje augai, kad kurtum savo. Nežinau kaip tą aspektą įvardinti, bet santuoka reiškia iš meilės laisva valia pasirinktą įsipareigojimą, kad visų pirma rūpinsiesi savo sutuoktiniu, kad tas ryšys yra stipresnis net už kraujo ryšį, kurio nepasirinkai. Žinoma, kad tokiam sprendimui nesiryžtama per vieną dieną, žinoma, kad sužadėtiniams belikęs vienas žingsnelis iki santuokos, bet dėl to jie nėra "pusiau sutuoktiniai".
