QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 07 27, 11:10)
Pagrindinis dalykas, kas pasikeičia, kai krikščionių pora tuokiasi - su sakramentu jie gauna palaiminimą būti šeima. Į tai įeina kur kas daugiau nei teisė mylėtis. Nežiūrint smulkmeniškai, labai nesuklysiu teigdama, jog šeima krikščionio gyvenime turėtų būti antroje vietoje po Dievo, nes sutuoktinis ir vaikai yra patys artimiausi žmonės, o meilė artimui pabrėžiama viename iš dviejų didžiųjų įsakymų. Iki santuokos tavo šeima vis dėlto yra tavo tėvų šeima. Beje tėvų palaiminimas prieš teikiant Santuokos sakramentą irgi nėra vien simbolinis - tai atsiskyrimas nuo tos šeimos, kurioje augai, kad kurtum savo. Nežinau kaip tą aspektą įvardinti, bet santuoka reiškia iš meilės laisva valia pasirinktą įsipareigojimą, kad visų pirma rūpinsiesi savo sutuoktiniu, kad tas ryšys yra stipresnis net už kraujo ryšį, kurio nepasirinkai. Žinoma, kad tokiam sprendimui nesiryžtama per vieną dieną, žinoma, kad sužadėtiniams belikęs vienas žingsnelis iki santuokos, bet dėl to jie nėra "pusiau sutuoktiniai".
Ką reiškia palaiminimas?
Iš tavo paaiškinimų man tai kaip Sutvirtinimo sakramentas. Pasakai: "va, jau dabar tikrai". Bet iki Sutvirtinimo sakramento tu vis tiek tiki į Dievą. Tai ir čia taip pat gaunasi. Jei jau tampate sužadėtiniais, ar tai nereiškia įsipareigojimo?
O yra kažkokios tapimo sužadėtiniais procedūros ar užtenka vienam su kitu pasižadėti?