Na, per mano vestuves kaip ir nieko neatsitiko tokio įdomaus... O va pažįstamiems buvo bajeris, kai jie nuvažiavo tuoktis į tokią Marijampolės rajono bažnytėlę viename kaimuke. Kunigėlis buvo senas (dabar, atrodo, jis jau miręs). Jis pulką sutiko prie klebonijos durų, kviečia užeit vidun. Nori užeit piršliai ir jaunieji, jis ne, girdi, visi užeikit, čia ir sutuoks, nes bažnyčia nevalyta... Užeina, jis deda tą didelę knygą, kurioje viską rašo, ant taukuoto stalo, puola rašyt, o neprimato, neįžiūri.. Žodžiu piršlienė paima iš jo parkerį, surašo, ką reikia, o kunigas velkasi savo sutaną ir jau ruošiasi toje pat virtuvėje pradėti santuokos ceremoniją...

Prie šeimininkės, prie čia pat verdančių puodų... Gerai kad piršys ar operatorius jį visgi įtikino to nedaryti... Tada klebonėlis nusivedė visą pulką į savo apartamentus: kambarys tamsus, apkuistas, lova metaliniais galais, neklota, patalynė nešvari... Pastatė prie tos lovos ir pradėjo melstis, krapylu pamojavo- tipo, eikit, ir gyvenkit laimingai

Visi apakę buvo... O operatorius paskui juokėsi, kad jam reikėjo labai stengtis, kad kamera klebono patalų "neįamžintų"...
Ir kur cia tokia baznytele rado????