Musu vestuviu kuriozai prasidejo, kogero, nuo mano sukneles

gyvenu as Kaune, o suknele susiradau Mrijampoleje

(buvau uzklydusi ten darbo reikalais, ir kaip tycia pamaciau tai, ko tikrai NORIU, nu tai sakau why not...). nu ka, suknele tai matuot reikia, ir t.t., ir kt...reziume - vis kasiausi as visa vasarele Maripolen matuotis. na ne tragedija cia butu, jei ne keisti salono savininkes skoniai. sutariau as, kad prie sukneles (kuria, beje, uz didelius pinigus turejau gauti totaliai nauja) man pasius nuometa. nu, sakau, suknele nauja, tai jau ir sita nauja padarykit. kadangi suknele siuvineta, sakau pasiuvinekit pora tokiu pat kaip ant sukneles lapeliu, viename sone. daugiau nieko prasiau nedaryt. atvaziuoju as savaite pries vestuves (tik tada padare) pasiziuret, ir matau:trisluoksnis nuometas, apsiutas tokiu sniuru visas (tiesa, dar ne tiesiai nukirptas, o tokiom bangom), ir visas pilnas didziausiu lapu...visi trys sluoksniai

uzuolaida, vienzo...
as i asaras, reziume - dejausi lygu kuklu nuometeli, kuri ten jos is kazkur istrauke (padoriausia, koki turejo). ai, prisiminiau, prie NAUJOS sukneles pirma karta man istrauke purvina ir skyleta pasijoni (bet gerai purvina ir skyleta...). gerai, kad su mama tada pirma kart matavausi (susipratau ja atsivezt, o ji galvota moteriske), mama ir klausia - bet jau vestuvem tai nauja pasijoni duosit?o te moterele sako, ne, sita duosim

zodziu, issireikalavau nauja pasijoni (gerai kad susipratom pasidomet, o tai butu buvusi nauja suknele su asfalto spalvos pasijoniu, jau gerokai kandziu apvalgytu), kuris kazkodel vistiek buvo skyletas
nu nieko. sukneles bajeriu tik tiek tebuvo (ai tiesa, lenke man ja n kartu, nes vis kreivai sugebedavo palenkt).
kitas bajeris - limuzinas. kadangi isvazinet per vestuves turejom is Vilkaviskio(kuriame ne su ziburiu limuzino nerasi), o limuzino laabai norejom, sakom imkim is Marijampoles. nes is Kauno butu gerokai daugiau kainave. nu jau geriau butume pasipurte ir daugiau pamokeje

zodziu, radom mes Marijampolej limuzina. dedulis toks prie bajerio, sako vaikai viskas bus liuks, viskas cool. limuzinas toks jau dvelkiantis senove, ale vis

zodziu, pamokam mes jam uzstata, sutariam, kad dar paskambinsim karta del datos, ir viskas. nu, dar as kaip pavyzdinga jaunoji, skambiju jam likus menesiui iki vestuviu, sakau ar viskas ok, jis dar apsaukia mane, ko cia rupinuosi, sako gi SUTAREM. ok, sutarem tai sutarem. is vakaro pries vestuves mes del viso ko uzvaziuojam pas ji pasiziuret, ar tikrai viskas ok. o dedes ner, pasirodo Palangoj jis

bet uztikrina mus dukra ar kazkas ten, kad bus jis. na bus tai bus. skambina man dede vakare (ryt vestuves):ar tu zinai, kad sitaip nesirupini, tai as isvis dabar galiu neatvaziuot??

man sokas, sakau KAIP NESIRUPINU, NET ATVAZIAVE BUVOM

(jau nekalbu kad uzstatas paliktas). zodziu, padedu as raga, ir sakau vyrui - man atrodo, masinos nebeturim... (cia isvakares vestuviu). bet atvaziavo musu Petras.laiku. tik veze, zmogelis, stabiliai 60km/h greiciu. o musu trasa tolima, is Vilkaviskio i Kauna, Rotuse, tada atgal i baznycia. laiko buvom palike pakankamai, bet nenumatem, kad 60 visa kelia vaziuosim

i rotuse zodziu pavelavom. jau nekalbu, kad visi posukiai IRGI buvo daromi stabiliai, t.y.60, tad visi ir apislaiste viskuo, ir griuvinejo toj masinoj

po rotuses minam mes "visu greiciu" (60) Vilkaviskin, i baznycia (matau, kad veluosim...o po musu gi kita pora bus), kai Pilviskiuose sustabdo Petras masina ir sako:einu as i parduotuve, ledu noriu.
rekiau tada as ant jo, kaip dar niekad ir ant nieko nerekiau

nu truko man kantrybe...
paskui jis tu ledu vistiek sulakste, Vilkavisky, kol mes baznycioj buvom

(pavelave, aisku, gi 60 vaziavom...).
smagioji dalis buvo po visko, kai nuvaziavom i gamta svest. "gamta" musu buvo numatyta dvare, i kuri turejo mus ileist, i balkona, pabaliavot, o viduje (ten grazu...) leist pasifotkint. atvaziuojam-uzrakinta. pasirodo, sargas uzgere, ner kam ileist. gerai, kad nelijo, tai ir lauke pabuvom, bet jei butu lije, nezinau kur butume linde
turbut visi kuriozai is musu vestuves. bet dar ir dabar visi dalyviai prisimena musu vairuotoja Petra (jis jau kaip ir priezodis koksia prilipo

)...ir jo ledus