QUOTE(Grethen @ 2006 03 30, 19:02)
Labas, ziuriu kad is mano istorijos visas kriminalas gavosi. Paprasciausiai pasigedau demesio, kadangi "mano" gydytoja neturejo man ka pasakyti, nei padeti, tai likau ant ledo.
Misinuka manes atsiklause ar girdyt - pati leidau, nes vaikas klyke, kruties neeme - pabandydavo traukt ir - verkia. Tik nesitikejau, kad is karto gaus buteliuka. Ir ir tikriausiai ta buteliuka jis jau buvo gaves pries pirma karta atnesant man maitint - buvau labai nukraujavus, pienas pradejo velai gamintis. Vaistai vaikui tikriausiai priklause po tokio gimdymo. Man tik keista kad apie tai as suzinojau, tik kai grizus namo atejo apylinkes gydytoja ir skaitydama kortele paklause " kodel vaikui tokius vaistus paskyre?"
Vienu zodziu, norejau kad vaikui viskas butu kuo geriau - prisiskaiciau apie jaukuma ir demesi, isklausem su vyru kursus apie tai kaip svarbu kad vaikas ateitu kuo naturaliau ir netraumuojant - o gavosi viskas viskas atvirksciai. Kiek gyvenime teko susidurti su ligoninem nei apie viena negaliu kalbet su tokia nuoskauda.
Svarbu, kad dabar tavo leliukui viskas gerai. Kai tik grizau is siu GN, irgi daug neigiamu ispudziu parsivezusi buvau apie ka ikurias seseles naujagimiu skyriuje, bet laikui einant, jie pasimirsta, ir lieka tik geri ispudziai, prisiminimai apie kudikelio gimima... Kai esi pervargusi ir nuo skausmo, ir nuo dideliu emociju, gal ir per daug kiekviena zodi i sirdi imi.... Zodziu, laikykis