
Labas liūdnas rytas- nebematau nuotraukos kuri man patiko. Kaip tik šiandien ruošiausi ją pakomentuoti...bet atrodo, kad nebėr ką... Tai pasiekėt savo...
Perskaičiau likusią diskusijos dalį- ką gi, jei kažkas tą nuotrauką užsikrovė ant destopo, tai tik parodo to žmogaus iškrypimo lygį.. Siuntinėjimasis vienas kitam- taip pat tik supuvusios žmonijos veidrodis... Tai tik parodo, kad žmonėms reik kuo daugiau tokių nuotraukų idant priprastų ir nebesišokiruotų. Juk nesibjaurime žiūrėdami į miško upokšnį, kurio krantai nelygūs, akmenuoti, kuris pilnas užvirtusių rastų. Nepuolam jo taisyt ir koreguot kompiuterinėmis programomis, kad netaptų panašus į melioracijos griovį... O juk moteris -ta pati gamta... Kodėl mes taip norim ją "numelioruoti"? Jei photochopu pridengsim gysleles ant krūtinės, pavargusius motiniškus spenelius- ar tai ne bus ta pati melioracija? Kodėl mes neigiame gamtą tokią, kokią ji yra? Ar žmogaus kūnas kažkas ypatingiau, ar jis nėra ta pati gamtos dalis? Kodėl mes elgiames lyg viduramžiais? Kuo daugiau mes viską stengiames paslėpėpti- tuo daugiau žmogų traukia ir intriguoja. Vat taip ir atsiranda žindančios mamos nuotraukos ant destopo...
Jei mano krūtinė žindymo metu nebuvo nei pajuodus nei gyslota- tai jau tikrai ne mano, o motinos gamtos nuopelnas. Negražių krūtinių savininkės tikrai dėl to nėra prastesnės motinos...Bet kažkodėl mes bandom joms įteigt, kad visgi yra...Jau prikūrėm begale kompleksų storuliams, atlėpausiams, plikiems, žemaūgiams- taigi valio- -prikurkim ir negražių krūtų savininkėms... Pirmyn į visuotinį kompleksų rojų!!! O gal visgi susimastykim apie tai kiek ta krūtinė , maitinanti vaiką turi iškentėti? Nugriaužti speneliai, ištinę iki skausmo krūtys- mamos- negi jums taip nebuvo? Suprantu, kad to galbūt nesupras spoguotas paauglys- bet gi dauguma diskusijos dalyvių -gimdžiusios moteriškės...
Yra tokia liaudies patarlė " pasaulį vertiname pagal savo sugedimo lygį". Kaip kažkuri mama apie nuotrauką tualete parašė- "fui, susigadinau savo rytinį kavagėrį"...Nežinau ką tokio bjauraus galima įžvelgti tuolete maitinančios mamos nuotraukoj. Juk joje aiškai matėsi, kad vaikas ne alkio numalšint atėjęs, o ką tik verkęs , įskaudintas ir ieškantis tik mamos artumo ir užuojautos. Mačiau įamžintą ir komišką, tačiau ir drage dramatišką momentą- kartą tapus mama-nebegali nustot. Net jei tavo vyras užgėrė, net jei darbe nesiseka, jei tau skauda galvą ar paleido vidurius. Tokia yra tiesa. Tiesa apie sunkią motinos dalią. Tiesa apie tai, kad nustoji gyvenus vien sau...
Dar prisiminiau savo draugės, dviejų bičų mamos skundus, kaip man guosdavosi, kad net nusiš*** ramiai negali, nes vos vaikas pradeda verkti- vyras tuoj atneša kūdykį jai tardamas-"še-jis mamos pasiilgo".
Taigi moterytės- spręskit pačios, kokiame mes pasaulyje gyvename ir kokį jį norėtume šalia savęs turėti... Ar ne laikas būtų jį pačioms pradėti ir kurti?
Perskaičiau likusią diskusijos dalį- ką gi, jei kažkas tą nuotrauką užsikrovė ant destopo, tai tik parodo to žmogaus iškrypimo lygį.. Siuntinėjimasis vienas kitam- taip pat tik supuvusios žmonijos veidrodis... Tai tik parodo, kad žmonėms reik kuo daugiau tokių nuotraukų idant priprastų ir nebesišokiruotų. Juk nesibjaurime žiūrėdami į miško upokšnį, kurio krantai nelygūs, akmenuoti, kuris pilnas užvirtusių rastų. Nepuolam jo taisyt ir koreguot kompiuterinėmis programomis, kad netaptų panašus į melioracijos griovį... O juk moteris -ta pati gamta... Kodėl mes taip norim ją "numelioruoti"? Jei photochopu pridengsim gysleles ant krūtinės, pavargusius motiniškus spenelius- ar tai ne bus ta pati melioracija? Kodėl mes neigiame gamtą tokią, kokią ji yra? Ar žmogaus kūnas kažkas ypatingiau, ar jis nėra ta pati gamtos dalis? Kodėl mes elgiames lyg viduramžiais? Kuo daugiau mes viską stengiames paslėpėpti- tuo daugiau žmogų traukia ir intriguoja. Vat taip ir atsiranda žindančios mamos nuotraukos ant destopo...
Jei mano krūtinė žindymo metu nebuvo nei pajuodus nei gyslota- tai jau tikrai ne mano, o motinos gamtos nuopelnas. Negražių krūtinių savininkės tikrai dėl to nėra prastesnės motinos...Bet kažkodėl mes bandom joms įteigt, kad visgi yra...Jau prikūrėm begale kompleksų storuliams, atlėpausiams, plikiems, žemaūgiams- taigi valio- -prikurkim ir negražių krūtų savininkėms... Pirmyn į visuotinį kompleksų rojų!!! O gal visgi susimastykim apie tai kiek ta krūtinė , maitinanti vaiką turi iškentėti? Nugriaužti speneliai, ištinę iki skausmo krūtys- mamos- negi jums taip nebuvo? Suprantu, kad to galbūt nesupras spoguotas paauglys- bet gi dauguma diskusijos dalyvių -gimdžiusios moteriškės...
Yra tokia liaudies patarlė " pasaulį vertiname pagal savo sugedimo lygį". Kaip kažkuri mama apie nuotrauką tualete parašė- "fui, susigadinau savo rytinį kavagėrį"...Nežinau ką tokio bjauraus galima įžvelgti tuolete maitinančios mamos nuotraukoj. Juk joje aiškai matėsi, kad vaikas ne alkio numalšint atėjęs, o ką tik verkęs , įskaudintas ir ieškantis tik mamos artumo ir užuojautos. Mačiau įamžintą ir komišką, tačiau ir drage dramatišką momentą- kartą tapus mama-nebegali nustot. Net jei tavo vyras užgėrė, net jei darbe nesiseka, jei tau skauda galvą ar paleido vidurius. Tokia yra tiesa. Tiesa apie sunkią motinos dalią. Tiesa apie tai, kad nustoji gyvenus vien sau...
Dar prisiminiau savo draugės, dviejų bičų mamos skundus, kaip man guosdavosi, kad net nusiš*** ramiai negali, nes vos vaikas pradeda verkti- vyras tuoj atneša kūdykį jai tardamas-"še-jis mamos pasiilgo".
Taigi moterytės- spręskit pačios, kokiame mes pasaulyje gyvename ir kokį jį norėtume šalia savęs turėti... Ar ne laikas būtų jį pačioms pradėti ir kurti?
Labas, norge. Tapsiu nuo tavęs priklausoma
. Gal pašalino todėl, kad smerkiantys komentarai iš tavo ir kompanijos pusės užkniso? kaip manai, galėjo taip būt? Ir ar tikrai esi įsitikinusi, kad visi už forumo ribų mano taip pat, kaip tu?Žvengia, pajuokiamai aptarinėja, ir pan.? Ar tikrai, tavo manymu, žmonės tokie niekšai, kad visada užpuls sipnesnį, atsivėrusį, pasitikėjusį? Baisokas toks pasaulis, jei tu iš tikro tokiam gyveni. Čia aš rimtai, jei norėsi tik šiaip atsišaudyt, tai nerašyk.

Aš irgi gerai suprantu tą mamą..man nebuvo kitaip, tik nebuvo kam fotografuot... Taip, man ta nuotrauka buvo linksma. Viena nuotrauka iš kasdienybės, tokios pačios kokia buvo ir manoji. Juoktis, tai nereiškia pajuokti. Pamačius tą foto aš iškart prisiminiau savo mažylę ir visas jos sukeltas šelimškas situacijas, kuriose man teko pabuvoti.
tik trumpas komentaras: nenorėčiau dabar sužinoti, kad mano mama mane kaip nors "prikolnai", "juokingai" mane maitino ir paskui viešino tas nuotraukas. Tai pat būtų labai nemalonu sužinoti, kad mano nuogos kūdikiškos nuotraukos su atvirom stambiu planu genitalijom buvo kairėn-dešinėn eksponuojamos ("štai kokie mes'). Gaila, bet neretai būna, kai už tėvų nepagalvotą elgesį atsako vaikai.
Manau, reakcija, kokia įvyko čia, yra normali. Jei visgi manot, kad tik čia renkasi davatkos ir pseudovertybės puoselėjančios moterys, tegul autorė nuotraukėlę įmeta į bet kurį kitą tinklapį.
Manau, reakcija, kokia įvyko čia, yra normali. Jei visgi manot, kad tik čia renkasi davatkos ir pseudovertybės puoselėjančios moterys, tegul autorė nuotraukėlę įmeta į bet kurį kitą tinklapį.
As prabalsavau uz meniskas foto, kurios man graziausios, bet istikruju tai labai sunku issirinkt, nes visos savaip grazios, idomios, labai patraukia demesi smaikstus pavadinimai

Prieš atsakydama Voblai ir Mamaigitanai, norėčiau pklausti ne apie foto, o apie patį veiksmą. Jūs ką, visos maitinot tualetuose? (Gal tikrai mes čia su vija, svetima, uola, baltic girl ir dar keliom- baltos varnos, kurios maitina prieš arba po?
) Ir manot, kad visuomenė turi su tuo susitaikyti ir priimti kaip natūralų motinystės apsireiškimą? Galbūt net įsteigti tualetus-žindyklas viešose vietose?
Čia klausiu rimčių rimčiausiai. Po to atsakysiu.

Čia klausiu rimčių rimčiausiai. Po to atsakysiu.

QUOTE(vobla @ 2005 02 02, 09:58)
Nežinau ką tokio bjauraus galima įžvelgti tuolete maitinančios mamos nuotraukoj. Juk joje aiškai matėsi, kad vaikas ne alkio numalšint atėjęs, o ką tik verkęs , įskaudintas ir ieškantis tik mamos artumo ir užuojautos. Mačiau įamžintą ir komišką, tačiau ir drage dramatišką momentą- kartą tapus mama-nebegali nustot.
Pavadinkim tai mano superlakia vaizduote, bet apetito tikrai nesužadina vaizdelis, kai tuštindamasi mama pasiūlo tuo pačiu užkandžiauti savo vaikui. Kita vertus, net su lakia vaidzuote, nesugebėjau įžiūrėti toje nuotraukoje "nuskriausto, įskaudinto" vaiko emocijų. Man tai paprasčiausiai surežisuotas ir amžintas "prikolas". Mano nuomone - ar turiu teisę ją turėti?
Beje, tai kad kartais "tapus mama, negali sustoti" turi daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių.
prabalsavau
1.uz graziausia pavadinima
(kur sugers visa meile........)
2.uz graziausia valganti vaika
(dangiskas malonumas berods)
3.uz seip labai grazia foto
(skanus pienelis...)

1.uz graziausia pavadinima

2.uz graziausia valganti vaika

3.uz seip labai grazia foto

Vija,tavo žodžiuose yra racijos, ypač kai šneki, kaip jaustumeis tu. Manau, yra žmonių, kurie jaučia taip pat. Bet yra ir tokių, kurie savo vaikystės albumo "aktus" patys paviešina (čia kažkuriam "bobiškam" žurnale, gal "Motery", tokia rubrika yra, kur įžymybės prisistato nuotraukomis). Taigi kiek atsiverti, renkasi kiekvienas. Mamos savinasi mažylius, čia faktas. Juk ir kalbam dažnai taip: "mes valgėm", "mes miegojom". Jei tie vaikai jau būtų paaugę, sakyčiau, jų reikia bent atsiklaust. Dabar , manau, iki jų "pavojingojo" amžiaus (kai jau svarbu, kas ką apie tave sako) tos nuotraukos bus gilioj užmaršty. Ir visa ta diskusija. Reikalas tas, kad apie vaikus mažiausiai galvojo tiek publikuojančios, tiek kritikuojančios. Artilerijos ugnis buvo nukreipta į "ne tokias "mamas.
Aš paskaičiau, kas čia vyksta ir esu pašiurpusi
Iki ko priėjo, net nuotrauką pašalino
Vienos rėkia - kaip taip galima? Kitos tyčiojasi. Buvo tokia graži idėja - mama maitina savo vaikelį: ir gulėdama, ir sėdėdama, ir tulike, ir kur tik vaikas užsinori papuko. Ant papukų yra speneliai, gal nežinote, kad tik taip įmanoma vaiką pamaitinti?
Vis dėlto toks konkursas ir visos šitos rietenos tik parodo mūsų (gėda) neišprusimą ir žemą lygį, visišką jumoro neturėjimą ir ribotą mąstymą.
Visas skyrelis pavirto kažkokiu pilstymusi. Aišku vien liaupsės neįdomu, bet kad taip nusiris.....



Vis dėlto toks konkursas ir visos šitos rietenos tik parodo mūsų (gėda) neišprusimą ir žemą lygį, visišką jumoro neturėjimą ir ribotą mąstymą.
Visas skyrelis pavirto kažkokiu pilstymusi. Aišku vien liaupsės neįdomu, bet kad taip nusiris.....
