Aš irgi buvau susidūrusi su tokia problema...

Kaip ir
kleOpatros, mano tėvas kažkada buvo stipriai priklausomas nuo alkoholio, dabar išgeria retai, bet vis tik, kai išgeria - greitai pasigeria ir tampa nebekontroliuojamas, gali ir dainuoti, ir prisiminimais iš jaunystės laikų dalintis, ir keiktis... Į vestuves tėvo kažkaip neišeina nekviesti, juolab kad mano tėvai neišsiskyrę, iki vestuvių su jais kartu gyvenau...
Na ir nieko gero per vestuves nebuvo...

Mano tėvas prisigėrė, šoko su visom mano draugėm (čia tai nieko tokio - joms buvo smagu, paskui sakė, kad mano tėvas neblogas bičelis

), bet užtai po to jau pradėjo nebenustovėti ant kojų... Gerai, kad tai buvo vėlokai, ne nuo pat pradžių... Mano vyras visą laiką į jį šnairavo... Galiausiai mano vyras išėjo iškviesti mano tėvams taksi, o tėvas jį išvadino niekšu... Mano vyras įsižeidė ir pyksta iki šiol...
Aš manau, kad geriausias sprendimas būtų buvę daryti vestuves be alkoholio. Pas mus buvo netradicinės vestuvės, be sėdėjimo už stalo, su švedišku stalu, gėrimai irgi "švediškai", o dalyvavo daugiausia jaunimas, iš kurių daug kas būtų ir negėrę (su automobiliais arba negeriančios panelės). Galiausiai būtų užtekę vyno, o ne degtinės... Bet mano vyras norėjo "normaliai", stipresnių gėrimų irgi padėti... Ir niekaip nenori sutikti, kad aš jį buvau įspėjusi apie savo tėvo problemas su alkoholiu...