QUOTE(Mažė_

@ 2010 07 07, 12:52)
Truputi ne i tema, bet gal kas pades, nes mane mano problema jau varo i nevilti: jei kas turi pasiulymu kaip atsikratyti sunu baimes, laaabai lauksiu zinuciu i AZ. (budas eit ir paglostyti svetima suni - tikrai neisdegs, nes kiek bandziau tai pasigaigia mano kukciojimu, asaromis ir dar didesne baime

)
Ne, tikrai nereikia pulti glostyti svetimų šunų, jie juk jaučia, kad tai darote prisiversdama, o iš tikrųjų bijote. Jūsų baimę jie gali suprasti netgi kaip agresiją, o tuomet ir jų reakcija gali būti ne pati geriausia.
Suprantu, kad tokia baimė jus labai vargina. Turėjau kaimynę, kuri taip pat labai bijojo šunų. Kai tekdavo prasilenkti laiptinėje, ji pažaliuodavo ir prisispausdavo prie sienos, nors pro ją vesdama šunį visada atitraukdavau į kitą pusę, šuo būdavo su pavadėliu ir antsnukiu... o ji ir pati suprato, kad baimė nepagrįsta, bandė didvyriškai juoktis pati iš savęs, tačiau baimės nepaveikė įveikti.
Galbūt jums verta būtų apsilankyti šunų augintojų susitikimuose? Tokie susitikimai gana dažnai organizuojami, kartais konkrečių veislių, o kartais tiesiog bendri kaimynų pasivaikščiojimai. Tiesiog pabūkite ten, stebėkite šunų elgesį, išmokite perskaityti kūno kalbą. Gal kils noras ir paglostyti kurį nors iš šunų, ar pavaišinti skanėstu? Tik būtinai paklauskite ar šeimininkas neprieštaraus.
Tik aišku nesitikėkite, kad kas nors jums rašys až ir kvies "gydytis". Tai jūsų problema, jūs pati ir pasistenkite susirasti tinkamą kompaniją.
Aš pati visą gyvenimą bijojau visokių vabzdžių. Bet... dabar vasara, o mano "jaunasis entomologas" vos ne kasdien randa kokį įdomesnį vabalą ir parsineša namo. Ir štai - pastebiu, kad jau ne taip jų bijau. Netgi mintis apie Baisų Didelį Žalią Žiogą jau nesukelia panikos priepuolio.