QUOTE(zay @ 2009 09 13, 11:44)
Super
Laimingi vaikai gyvendami tokiuose namuose
Super
Laimingi vaikai gyvendami tokiuose namuose
Gera tema, gaila, kad pritilus...
Mes ir turim savo numylėtinį mažylį (amerikiečių buldogą
), apie kurį iki šiol sukosi mūsų visas gyvenimas ir tai teikia beprotišką džiaugsmą. Na o po kelių dienelių jau turėsim ir dar vieną šeimos narį. Labai tikiuosi, kad viskas bus ok. Gavom pora patarimų iš kinologo - paprasti, bet sakė svarbūs: kol dar būsim ligoninėje, kad vyras parneštų kokį daiktą su leliaus kvapu ir duoti šuniui ir dar, kai jau grįšim namo, kad šunio tuo momentu nebūtų namie, parsivest jį tada, kai leliukas jau bus namie. Na, o paskui elgtis natūraliai, glostant, be įtampos supažindinti su naujuoju žmogučiu. Būtinai parašysiu kaip sekėsi.
Na, o tokie klausimai kaip kad, kur dėti šunį, kai atsiras vaikas, man visiškai nesuprantami. Jei reiktų spręsti tokią dilemą - išprotėčiau. Juk mes savo šuniukams esam visas pasaulis
Mes ir turim savo numylėtinį mažylį (amerikiečių buldogą
), apie kurį iki šiol sukosi mūsų visas gyvenimas ir tai teikia beprotišką džiaugsmą. Na o po kelių dienelių jau turėsim ir dar vieną šeimos narį. Labai tikiuosi, kad viskas bus ok. Gavom pora patarimų iš kinologo - paprasti, bet sakė svarbūs: kol dar būsim ligoninėje, kad vyras parneštų kokį daiktą su leliaus kvapu ir duoti šuniui ir dar, kai jau grįšim namo, kad šunio tuo momentu nebūtų namie, parsivest jį tada, kai leliukas jau bus namie. Na, o paskui elgtis natūraliai, glostant, be įtampos supažindinti su naujuoju žmogučiu. Būtinai parašysiu kaip sekėsi.Na, o tokie klausimai kaip kad, kur dėti šunį, kai atsiras vaikas, man visiškai nesuprantami. Jei reiktų spręsti tokią dilemą - išprotėčiau. Juk mes savo šuniukams esam visas pasaulis
žinot aš pati kinologė-kažkokį briedą jums su tais kvapais sumalė. Gaujoje gyvenant įdomu dominantinis gyvūnas labai rūpinasi kažkokius kvapelius nešiot, pataikaut ir pratint žemesnio hierarchinio lygmens gaujos nariams....nemanau, visus savo vaikus parnešiau ir viskas, be jokio pratinimo. Jokių nesusipratimų nebuvo-aš gi vadas ir atsinešiau naują narį
Man tai visiska nesamone, su tais jusu pamastymais, kur deti suni. As tik is gimdymo namu grizus padejau vaika ant lovos ir leidau, dabar jau mirusiai kalytei, kaip sakant susipazint. Pas ja net pieno atsirado, jei mano neuztektu 
. Jai vaikai - buvo viskas, galiu prisiekt, butu atidavus gyvybe uz juos. Svarbu nepadaryti klaidos, neslepti vaiko, netraumuot sunio staiga sugrieztejusia tvarka, neskubekit. Pamatysit viskas atsistos i savo vietas. Cia musu naujoji, agresyvios veisles, matytumet ka su ja vaikai daro 
.
. Jai vaikai - buvo viskas, galiu prisiekt, butu atidavus gyvybe uz juos. Svarbu nepadaryti klaidos, neslepti vaiko, netraumuot sunio staiga sugrieztejusia tvarka, neskubekit. Pamatysit viskas atsistos i savo vietas. Cia musu naujoji, agresyvios veisles, matytumet ka su ja vaikai daro .
Kai ištekėjau, vyras turėjo VA. Na su auklėjimu ten jos buvo liūdna. Kai dabar jis mato kaip dirbama su šuniu, tai supranta, kad vargšas tas jo šuo buvo . Na toks, pirmas gerokai pasvilęs blynas. Svetimiems žmonėms buvo be galo agresyvi. Todėl buvo neramu, kaip čia bus su vaiku. Grįžom iš ligoninės, paguldžiau mažąją į lovą, atėjo Berta, apuostė, pati elgėsi labai atsargiai. Pasakėm - čia mano. Viskas. Jokių problemų nebuvo. Vienintelis įvykęs nesusipratimas, kad su letena paprašė vaiko meduolio. O mazgė buvo vaikštukuose, todėl gavosi, kad drykstelėjo per veidą. Visa kita - spiegimai, krykštavimai, viskas buvo normaliai. Mano vaikis tuo metu labai sunkiai valgė. Sugebėjau tik šuns pagalba ją maitinti. Pasodini, ta užsihipnotizuoja į ją žiūrėdama ir pavalgo. O Berta sėdėdavo ramiai ir laukdavo.
Nežinau, niekada nesukau galvos dėl tokių dalykų, kad kūdikį šuo laižo, kad tarp plaukų šliaužioja ir pan.
. Na toks, pirmas gerokai pasvilęs blynas. Svetimiems žmonėms buvo be galo agresyvi. Todėl buvo neramu, kaip čia bus su vaiku. Grįžom iš ligoninės, paguldžiau mažąją į lovą, atėjo Berta, apuostė, pati elgėsi labai atsargiai. Pasakėm - čia mano. Viskas. Jokių problemų nebuvo. Vienintelis įvykęs nesusipratimas, kad su letena paprašė vaiko meduolio. O mazgė buvo vaikštukuose, todėl gavosi, kad drykstelėjo per veidą. Visa kita - spiegimai, krykštavimai, viskas buvo normaliai. Mano vaikis tuo metu labai sunkiai valgė. Sugebėjau tik šuns pagalba ją maitinti. Pasodini, ta užsihipnotizuoja į ją žiūrėdama ir pavalgo. O Berta sėdėdavo ramiai ir laukdavo. Nežinau, niekada nesukau galvos dėl tokių dalykų, kad kūdikį šuo laižo, kad tarp plaukų šliaužioja ir pan.
Va-visi jie mano vaikai 
nu šunų čia mažoji dalis , šiuo metu namie turiu 5 + 3 bendrasavininkystėje
, šiuo metu namie turiu 5 + 3 bendrasavininkystėje
man del vaiku ir gyvunu auganciu bendrai ir nekyla jokiu klausimu. budama maza svajojau tureti augintini. deja , taip ir uzaugau be jo, nes tevai neleido. tai dabar auginu ir suni ir katina. plius du vaikai ir pasauli greit isvys trecias. tikrai niekada nekilo mintis gimus mazyliui kazka keisti.
QUOTE(zay @ 2009 11 14, 15:10)
Čia Orbita labai susiraukusi
is tiesu gera tema. pasisakysiu ir as
tai va as pati nuo mazesns augau su ivairiais gyvunais - kates, sunys, zuvys, papugos, ziurkenai ir tt. zodziu tevai niekada nedraude. pamenu man net budavo nesuprantamas pasakymas kitu vaiku kad jiems mama neleidzia auginti suni ir pan. manau gyvunas atvirksciai - ismoko myleti, rupintis ir aisku kaip elgtis su jais.
taigi mano sunus nuo pat mazu dienu auga su sunim - uosiai turi suni, mes patys isigijome kai vaikui buvo metukai (kambarini suneli) ir dar viena, kai buvo trys metai (sodybai saugoti).
tai galiu parasyti savo pastebejimus - uosviu suo saugodavo kudiki, miegodavo prie jo, pykdavo kai kas svetimas ateidavo. man net atrodo, kad sunys kazkaip suvokia kad tai vaikas, nes visi trys su juo zaisdavo lyg ir atsargiai (nemoku paaiskinti tiesiog matosi is suns), kai pradejo siauzioti, palengva vaikscioti leisdavo atsistoti isikibus, mano sargybine su juo zaisdama net palaukia kol jis pasivys ir ne vienas nera ikandes ar pan. aisku yra pasitaike, kad isgasdino balsu kai vaikas jau budavo didesnis ir pradejo juos skriausti (tampyti uz uodegos ir pan). nesam tureje nei kirminu ar pan nors budavo kad ir pabuciuoja ta suni, ir glamoneja, glosto...
atsiprasau uz klaidas ar nerislu teksta...
tai va as pati nuo mazesns augau su ivairiais gyvunais - kates, sunys, zuvys, papugos, ziurkenai ir tt. zodziu tevai niekada nedraude. pamenu man net budavo nesuprantamas pasakymas kitu vaiku kad jiems mama neleidzia auginti suni ir pan. manau gyvunas atvirksciai - ismoko myleti, rupintis ir aisku kaip elgtis su jais.
taigi mano sunus nuo pat mazu dienu auga su sunim - uosiai turi suni, mes patys isigijome kai vaikui buvo metukai (kambarini suneli) ir dar viena, kai buvo trys metai (sodybai saugoti).
tai galiu parasyti savo pastebejimus - uosviu suo saugodavo kudiki, miegodavo prie jo, pykdavo kai kas svetimas ateidavo. man net atrodo, kad sunys kazkaip suvokia kad tai vaikas, nes visi trys su juo zaisdavo lyg ir atsargiai (nemoku paaiskinti tiesiog matosi is suns), kai pradejo siauzioti, palengva vaikscioti leisdavo atsistoti isikibus, mano sargybine su juo zaisdama net palaukia kol jis pasivys
ir ne vienas nera ikandes ar pan. aisku yra pasitaike, kad isgasdino balsu kai vaikas jau budavo didesnis ir pradejo juos skriausti (tampyti uz uodegos ir pan). nesam tureje nei kirminu ar pan nors budavo kad ir pabuciuoja ta suni, ir glamoneja, glosto...atsiprasau uz klaidas ar nerislu teksta...
